India 11 02 27

Kaip ir Kaune, šiandien šiame Indijos kaimelyje vienuoliai suorganizavo mantra meditacijos šventę – 12os valandų kirtaną (grupinį mantrų giedojimą).

Nėra dvasinio mokslo aspektų, kuris nebūtų aprašytas vedose. Todėl vedos ir turi tokią ypatingą vertę, nes jose yra neįkainuojama informacija. Jei žmogus rimtai nori dvasiškai tobulėti – reikia nedvejojant kreiptis pagalbos į tokius autoritetingus raštus kaip Bhagavad Gita ir Šrimad Bhagavatam.

Šiuo metu žvaigdžės išsidėste labai palankiai - tai stebuklingas metas, kuomet galima labai paprastai patirti dvasinę realybę ir didžiais šuoliais tobulėti. Kaip? Mantra meditacijos būdu - kartojant Šventus Vardus. Tokius kaip Harė Krišna ir kitus, pateiktus autentiškuose šventraščiuose.

Štai kelios citatos iš įvairių vedų:

Koks rezultatas buvo pasiekiamas Satya-Jugoje medituojant į Višnu, Treta-Jugoje atliekant aukojimus ir Dvapara-Jugoje stebint lotosines Viešpaties pėdas, Kali-Jugoje pasiekiamas tiesiog kartojant Harė Krišna maha-mantra.

Šrimad Bhagavatam 12.3.52

Visa šlove, visa šlovė palaimingam Krišnos šventam vardui, kuris priverčia atsidavusįjį mesti tradicines religines pareigas, meditaciją ir garbinimą. Kai vienaip ar kitaip Jis nors kart ištariamas gyvos būtybės, šventas vardas dovanoja jam išsivadavimą. Šventas Krišnos vardas yra aukščiausias nektaras. Tai mano gyvenimas ir brangenybė.

Brihad-bhagavatamrita 1.9

Jei kasnors ištaria šventą Viešpaties vardą net ir bejėgiškoje padėtyje, ar visai to nenorėdamas- visos jo reakcijos už nuodėmingą veiklą išnyksta. Lygiai kaip suriaumojus liūtui, visi maži gyvūnai bėga apimti baimės.

Garuda Purana.

Tiesiog kartojant šventą Krišnos vardą galima išsivaduoti iš materialios egzistencijos. Iš tiesų, kas tiesiog kartojant Harė Krišna mantrą greitai pamatys lotosines Viešpaties pėdas.

Šri Čaitanyja-Čaritamrita Antya-lila 4.71

Kartojantis šventą vardą žmogus daro tokį didelį dvasinį progresą, kad greitai nutraukia materialius saitus ir gauna meilę Dievui. Krišnos vardas toks galingas, kad nors kartą jį ištarus labai lengvai pasiekiamos šios dvasinės vertybės.

Šri Čaitanyja-Čaritamrita Adi-lila 8.28

Atliekant kongregacinį Harė Krišna mantros kartojimą yra sunaikinama nuodėminga materialios egzistencijos tarša, išvaloma nešvari širdis ir pažadinama visų rūšių atsidavimo tarnyba. Mantros kartojimas pažadina meilę Krišnai ir leidžia ragauti transcendentinę palaimą. Galiausiai pasiekiama tiesioginė bendrija su Krišna ir pasineriama į meilės tarnystės vandenyną.

Šri Čaitanyja-Čaritamrita Antya-lila 20.13-14

Niekas negali suprasti transcendentinių Krišnos vardo, formos, kokybių ir žaidimų prigimties užterštomis juslėmis. Tik, kai žmogus tampa prisotintas transcendentinės tarnybos Viešpačiui, jie atsiveria jam.

Bhakti rasamrita sindhu 1.2.234

Šiame Kali amžiuje nėra kitos alternatyvos, nėra kitos alternatyvos, nėra kitos alternatyvos dvasinei pažangai, tik šventas vardas, šventas vardas, šventas Krišnos vardas.

Brihan Naradya purana

Iš ties materiali veikla neduos jokių rezultatų išskyrus nepertraukiamą gimimą, ligas, senatvę ir mirtį. Vaikytis materialių pasitenkinimų - tai prasta investicija ir tik trečiarūšis gyvenimas. Būtų labai liūdna, jei gyvenimas tik tiek tegalėtų pasiūlyti. Laimėj yra daug daugiau!!!

Žinoma, neparagavęs ką reiškia šventų vardų kartojimas – taip ir nesuprasi... Taigi, kas tas šventų vardų kartojimas? Tai nektaro fontanas! Pats pavojingiausias narkotikas, neepagydomas jokiais vaistais. Todėl, jei nenorite, kad gyvenimas apsiverstų aukštyn kojom – niekad netarkite Harė Krišna. Ir ne tik netarkite, bet ir neskaitykite.

Su vienuoliais draugiškai meditavom 12 valandų.

Kelionė atgal truko 3 val., laiko tikrai veltui neleidome.

Na ir žinoma kitą dieną buvo ekadašis, tad išėjome į Mumbajaus gatves dar šiek tiek padainuoti.... bet kamera jau buvo išsikrovus....

Ar taip elgiasi blaivūs žmonės? Tikrai ne.. Taip elgiasi nuo švento vardo apsvaigę žmonės... Tai tikri sekmės vaikiai, kuriems nusišypsojo laimė gerti šį nektarą.

India 11 02 26

Gurukulos moksleiviai. Jie keliasi 4 val. ryte ir kartu su vienuoliais džiaugsmingai kartoja mantrą

Puodai, kuriuos kasdien reik išplauti po nemokamo maisto dalinimo...

Buliaus (kairėje) treniruotė

Vienuolis džiaugiasi pirmu medvilnės derliumi

Vyksta intensyvios statybos - už 3 mėnesių čia bus ajurvedos centras

Dauguma vienuolių prieš tai dirbo labai gerai apmokamą darbą. Kas buvo profesorium universitete, kas raketų gamyba užsiimė, kas buvo verslo konsultantu...

Nuotraukoje viršuje bhaktas mėgina pastatyti pirmą savo gyvenime namą. Namas visiškai ekologiškas ir jo kaina - 60 lt (už virvę).

Karvės ir buliai yra pilnavertės bendruomenės ašis.

Natūralių dujų gaminimo įrenginys. Dujos gaminamos iš karvių mėšlo.

Buliaus sukamos girnos

Šis projektas – tai mėginimas visam pasauliui parodyti tikrą dvasinio ir natūralaus gyvenimo pavyzdį. Paprastas gyvenimas ir išaukštintas mąstymas. Projektas vystosi labai greitai. Dabar vyksta intensyvios statybos, norima per tris mėnesius (iki liūčių sezono) užbaigti daugiau nei 10 statinių. Tai bus ajurvedos, retritų, gyvamieji kompleksai. Taip pat agrikultūrai ir karvėm skirti pastai.

Gošaloje globojama per 60 karvių. Karvės – vienas iš svarbiausių ekologiško gyvenimo aspektų. Visi jų produktai yra aukso vertės. Mėšlas naudojamas statybai, laukų tręšimui, natūraliom dujom gaminti ir dar daug kam. Šlapimas naudojamas kaip natūralus pesticidas/herbicidas purkšti augalam. Karvių globojimas garantuoja visos bendruomenės geležinę sveikatą ir visapusišką klestėjimą.

Šiuo metu kaime gyvena 25 šeimos, virš 50 vienuolių. Taip pat gurukuloje (berniukų mokykloje) mokosi 55 vaikai iš aplinkinių kaimų. Čia nuolat atvyksta norinčių sužinoti apie ekologišką auginimą fermerių grupės, kuriem vedami seminarai.

Kiekvieną dieną pagaminama ir nemokamai išdalinama daugiau nei 12’000 porcijų prasado (pašventinto maisto) aplinkinių kaimų moksleiviam.

India 11 02 25

Šiame kaime aš buvau prieš dvejus metus. Pamenu kaip tuomet ankstų rytą meditavau kartodamas mantrą. Oras buvo šaltas, drėgnas. Buvo tamsu, tvyrojo rūkas. Pirmą kartą taip aiškiai širdim pajutau, kad esu pasiklydęs gimimų ir mirčių tamsoje. Tamsoje kurioje išnyra ir vėl pranyksta kasdieninės aplinkybės, žmonės, gyvenimai... Bet mantra vėl ir vėl tolygiu ritmu skalaudama mano samonę pažadino labai gilų, persmelkiantį jausmą. Tai gilus suvokimas, kad ateis laikas ir šią tamsią egzitencijos naktį išsklaidys ir sušildys dvasinė saulė. Aiškus įsitikinimas, kad egzistuoja išėjimas iš šio sapno ir aš žingsnis po žingsnio judu teisinga kryptim.

Praėjus dviems metams galėjau akivaizdžiai įvertinti, kiek ši trancendentinė saulė prasiskverbė į mano sielą. Šis tikėjimas ir pajautimas tos dvasinės švėsos gerokai sustiprėjo. Iš vienos pusės, jei būčiau apie tai išgirdęs dar prieš susiduriant tiesiogiai – vargiai būčiau patikėjęs, kad tokia vidinė transformacija ir pabudimas apskritai yra imanomi. Ir tikrai nebūčiau pagalvojęs, kad tai taip lengvai pasiekiama. Iš kitos pusės gaila, kad nerimtai žiūriu į dvasinį procesą, nes akivaizdu, kad mantra širdį galėtu valyti daug greičiau... Galėčiau matyti ne žybčiojančią šviesą tunelio gale, bet pastoviai maudytis nektariškuose meilės spinduliuose.

Kaip gerai, kad mantra atėjo į mano gyvenimą! Ačiū visiem, kurie ją man dovanoja!!!

India 11 02 24

Šiandien atvykau į New Govardhano kaimą. Aplinkui miškai, juose čiulba paukščiai, čia grynas oras, čia tikra oazė ir tikras polisis po Mumbajaus pragaro.

Iš karto mane pasitiko pietūs drauge su vietiniais vienuoliais. Pagaliau tikro maisto skonis!!! Daržovės, vaisiai, ryžiai – viskas užauginta čia pat, ne traktoriais o žmogaus rankomis, naudojant tik natūralias trašas.

Netrukus pastebėjau vieną vienuolį, bešildanti lyditą sviestą.

”Kas tai ?” paklausiau.

”O čia vaistai.. Jei kasdien išgersi šiek tiek lydito sviesto- susireguliuos tavo svoris, susibalansuos ir sustiprės organizmas. Še imk kelis lašus, čia sviestas iš mūsų karvių pieno.”

”Prabhu”, paklausiau “O kaip jūs reguliuojat karvių skaičių?”

“O kam jį reguliuoti? Štai netoliese yra kaimas, kur auginama 200’000 karvių. Kiekviena šeima turi bent 50 karvių...

Anksčiau visur buvo pilna karvių. Ir dėl to žemė buvo tokia derlinga, kad ir ką pasodintum – išaugdavo tuojpat. Jokių ligų, jokių problemų. Jeigu paimsi tikrą lyditą sviestą (ne tą, kuris naudojamas miestuose) ir kasdien prieš miegą ilašinsi į abi šnerves po du lašus – pamirši visas ligas.”

- “Bet jai tarkime Europoje žmogus neturi daug žemės, kaip jam išmaitinti daug karvių?”

- “Yra tik vienas trūkumas – Krišnos sąmonės. Jei šį trūkuma pašalinsi – neliks kitų problemų.”

Indija 11 02 23

Mumbajuje teko persėsti į vietinio susisiekimo traukinį ir keliauti dar vieną valandą. Pirmos klasės bilietas kainavo 120 rupijų, antros – 13. Žinoma pasirinkau pigesnę kelionę. Taip jau nutiko, kad buvo piko metas. Čia kiekvieną dieną žmonės keliauja į darbą tikrai pragariškom sąlygom. Vienu metu maniau, kad būsiu sutrintas kaip pomidoras.

Neįtikėtinas įvykis – keleiviai man pasiūlė sėdimą vietą. Žmonių paprastumas ir nuolankumas stipriai palietė mano širdį. Nors pasaulyje daug neteisybės ir kančios, bet šių žmonių gėris akivaizdžiai įrodo, kad egzistuoja aukštesni dėsniai. Man tapo aišku, kad visa ši kūrinija taip pat turėtų būti gero linkinti. Nepaisant, kad šioje sudėtingoje sistemoje mes kartais susiduriame su skausmu ir neteisybe, bet galiausiai visos šios karusėlės esmė turi būti draugiška ir mylinti. Būtent tai aš ir noriu pažinti. Tereikia stebėti ženklus ir būsiu vedamas šios mylinčios jėgos gyvenimo keliais...

Jei šie žmonės traukinyje, parodė tiek daug gėrio, kuris leido man suprasti, kad egzistuoja laiminga pabaiga... Jei šie žmonės tokie, tai kas manes laukia pačioje šventykloje?

Kai į ją patekau trys paros kelionės atrodė menkos kaip viena akimirka. Visos pastangos nereikšmingos, lyginant su tuo, ką radau. Ir tai man sufleruoja, kad pasiekus galutinį egzistencijos tikslą, visi iššūkiai ir sunkumai kuriuos patiriam šiam ir kituose gyvenimuose pasirodys tik vaikiškas mokestis, už neįkainuojamus turtus.

Kelionės paaštrintu regėjimu dairiausi tolimesnių būties ženklų, kurie sufleruotų kuria kryptim man toliau judėti. Netrukus patekau į išminčių susibūrimą, kuriam vadovavo labai mane sužavėjusi asmenybė. Tai buvo sanjasis, A.C. Bhaktivedanta Svamio mokinys. Šio žmogaus akys išdavė, kad jo širdyje slepiasi dideli turtai. Vienas iš klausytojų paklausė: „Macharadž, kokia Jūsų žinia mum?“.

Mokytojas giliu, sielą liečiančiu balsu atsakė: “Viskas yra mahamantroje. Kartokite šventus vardus, nerkite gilyn į juos ir rasite ten viską...“

Po paskaitos vienas iš susirinkusiųjų atėjo arčiau mokytojo ir paklausė:“Bet ką daryti, jei šventus vardus kartoju tik tam, kad kuo greičiau baigčiau, ir galėčiau eiti savais keliais?“

-„O taip, į šį klausimą Šikšaštakoje atsakė pats Čaitanya Mahaprabhu. Tu turi šauktis švento vardo su ypatinga nuotaika, visa širdim turi trokšti malonės. Iš ties, šikšaštaka yra visų šventraščių ir mokymų galutinė išvada. Visada vadovaukis Šikšaštaka!“

India 11 02 22

Pirmas vėjelio dvelksmas – specifinis Indijos kvapų pripildytas oras suvirpina širdį ir pažadina prisiminimus apie šventąją Vrindavano žemę ir dvasinį mokytoją.

Traukinių stotyje mane pasitinka naujiena – turistinius bilietus reikia užsisakyti diena prieš kelionę. Maloningas bilietų pardavėjas sužinojęs, kad aš tarnauju ISKCON’e parodo man ypatingą dėmesį ir visgi surandą vieną biletėlį, nors ir trigubai brangesnį. Už 1500 km kelionę teko sumokėti 70 lt.

Mėginau suprasti kuom skiriasi ši brangesnė klasė nuo paprastos. Vienintelis skirtumas kurį mačiau – tai užuolaidos. Bet vidurnakty pavyko surasti esminį skirtumą – durys į kitą klasę nakčiai užrakinamos.

India 11 02 21

Lėktuvas pajudėjo ir be didelių pastangų pakilo. Žvelgiant į žemę iš 10 km aukščio, nesimato jokių ribų, kurias galime rasti politiniuose žemėlapiuose. Tai žmonių veikla suskaldė žemę į daug lopinėlių, politinių, religinių, ekonominių...

Indija 11 02 19

Šaldytuvas šventykloje buvo tuščias, o aš garsiai mąsčiau ką galėčiau pasiimti į kelionę. “Kaip norėčiau duonos ar pyrago”, kad netektų valgyti lėktuve ir traukinyje siūlomo maisto. Reikėjo skubėti į susirinkimą tad šį klausimą atidėjau.

Atėjus pietų metui vienas šventyklos vyresniųjų vienuolių Ram Gopal prabhu šventiškai ištarė: “Sankirtaniuk, iškepiau tau pyragą kelionėn, o gerasis kaimynas iš ajurvedos klinikos atnešė tavo mėgiamiausios naminės duonytės”. “Jūsų žodžiai tai balzamas mano ausim Gopaladži!!!”, džiaugsmingai šūktelėjau ir supratau, kad tikrai kažkas iš aukščiau rūpinasi mano kelione, ir man pačiam naudingiau būtų susiukoncentruoti būtent į tai. Mėgstu keliones, nes jų metu gali dar aiškiau matyti visur esančią likimo ranką ir jos rūpestį. Su nekantrumu laukiu apvaizdos man paruoštų pamokų.