Iš karto mane pasitiko pietūs drauge su vietiniais vienuoliais. Pagaliau tikro maisto skonis!!! Daržovės, vaisiai, ryžiai – viskas užauginta čia pat, ne traktoriais o žmogaus rankomis, naudojant tik natūralias trašas.
Netrukus pastebėjau vieną vienuolį, bešildanti lyditą sviestą.
”Kas tai ?” paklausiau.
”O čia vaistai.. Jei kasdien išgersi šiek tiek lydito sviesto- susireguliuos tavo svoris, susibalansuos ir sustiprės organizmas. Še imk kelis lašus, čia sviestas iš mūsų karvių pieno.”
”Prabhu”, paklausiau “O kaip jūs reguliuojat karvių skaičių?”
“O kam jį reguliuoti? Štai netoliese yra kaimas, kur auginama 200’000 karvių. Kiekviena šeima turi bent 50 karvių...
Anksčiau visur buvo pilna karvių. Ir dėl to žemė buvo tokia derlinga, kad ir ką pasodintum – išaugdavo tuojpat. Jokių ligų, jokių problemų. Jeigu paimsi tikrą lyditą sviestą (ne tą, kuris naudojamas miestuose) ir kasdien prieš miegą ilašinsi į abi šnerves po du lašus – pamirši visas ligas.”
- “Bet jai tarkime Europoje žmogus neturi daug žemės, kaip jam išmaitinti daug karvių?”
- “Yra tik vienas trūkumas – Krišnos sąmonės. Jei šį trūkuma pašalinsi – neliks kitų problemų.”
Hare Krishna! Sankirtana, labai dziaugiuosi del taves ir tavo keliones :) gal galetum paaiskinti paskutini savo iraso issireiskima?
AtsakytiPanaikintiDvasingumas tai vienintele vertybe. Ne isorinis dvasingumas, bet gryna meile Dievui. Tai vienintele vertybe kuri turi amzina verte. VIsa kita laikina. Ir si vertybe savyje talpina visa kita. Jei gausi tai - tai turesi ir visa kita ko tik gali prireikti. O be sios vertybes- kad ir ka turesi, baigsis vis vien negatyviai...
AtsakytiPanaikinti