Indija 11 02 19

Šaldytuvas šventykloje buvo tuščias, o aš garsiai mąsčiau ką galėčiau pasiimti į kelionę. “Kaip norėčiau duonos ar pyrago”, kad netektų valgyti lėktuve ir traukinyje siūlomo maisto. Reikėjo skubėti į susirinkimą tad šį klausimą atidėjau.

Atėjus pietų metui vienas šventyklos vyresniųjų vienuolių Ram Gopal prabhu šventiškai ištarė: “Sankirtaniuk, iškepiau tau pyragą kelionėn, o gerasis kaimynas iš ajurvedos klinikos atnešė tavo mėgiamiausios naminės duonytės”. “Jūsų žodžiai tai balzamas mano ausim Gopaladži!!!”, džiaugsmingai šūktelėjau ir supratau, kad tikrai kažkas iš aukščiau rūpinasi mano kelione, ir man pačiam naudingiau būtų susiukoncentruoti būtent į tai. Mėgstu keliones, nes jų metu gali dar aiškiau matyti visur esančią likimo ranką ir jos rūpestį. Su nekantrumu laukiu apvaizdos man paruoštų pamokų.