Šiandien rytinės paskaitos metu išgirdau labai svarbią pamoką. Norint pasiekti galutinį trancendentalistų tikslą reikia su džiaugsmu priimti viską, ką atneša gyvenimas. Reikia gerai suprasti, kad viskas yra Krišnos malonė ir specialus Jo parėdimas, skirtas būtent mano apsivalymui. Kad ir į kokią situaciją bebūčiau patalpintas – tai idealiausios sąlygos mano tobulėjimui. Nuo to, kaip aš reaguosiu įvairiose situacijose priklausys tolimesnis mano likimas. Einant šviesos keliu mes turėsime išvalyti visą širdyje esantį purvą, ir tam neišvengiamai gyvenimas mum atsiųs sunkumus. Tai yra dvasinio gyvenimo dalis. Ir būtent šių sunkumų tinkamas priėmimas yra dvasinio gyvenimo neatskiriama dalis. Juos įmanoma tinkamai pereiti tik jei ieškosiu ne dualaus proto prieglobsčio, bet užuovėjos prie Krišnos pėdų.
Įsigyjau bilietą į Pune ir po to į Mathurą (vieta kur gimė Krišna). Vietinėje stotyje sužinojau kad reikia vykti į pagrindinę stotį, norint pirkti šiuos bilietus. Laimei sutikau kelis vaišnavus, kurie ne tik paaiškino kaip ten nuvažiuoti, bet ir nuvyko kartu su manim, ir maža to – primygtinai to reikalaudami sumokėjo už mano bilietus. Tokiu būdu pajutau Krišnos globą ir supratau kad Jis grąžino tai, ką permokėjau važiuodamas iš Delio. Kai Krišna nori atimti – su savo dviem rankom nieko neišsaugosi, o kai nori duoti - duos tiek, kad nepakelsi :)
ačiū labai už blogą!
AtsakytiPanaikintiPuikiai parasyta, Sankirtana - Vaistas nuo gobsumo :
AtsakytiPanaikinti"Kai Krišna nori atimti – su savo dviem rankom nieko neišsaugosi, o kai nori duoti - duos tiek, kad nepakelsi :)"