India 11 03 16

Vakar vėl pakeičiau dislokacijos vietą. Daba esu ramiame Bengalore priemestyje, sėdžiu ant stogo, šviečia šilta saulutė, pučia ramus vėjelis. Šiandien ekadašis - laba palanki dvasiniai praktikai diena, tad mėginsiu pakartoti daugiau šventų vardų.

Mano širdį graudina jos pačios kietumas :) Kai matau vaišnavų nesuvaidintą nuolankumą ir paprastumą – imu suprasti kokia tai neįkainuojama vertybė ir nepramušamas skydas.

Indijos žmonės dorovingesni nei Lietuvoj. Taip pat ir labai religingi. Bet dauguma tas religingumas – tik tušti sentimentai, be gilaus supratimo ir turinio. Senosios Indijos kultūros šaknys pakirstos ir masinėje kultūroje vos keli belikę jos lapeliai sparčiai džiūna.

Paprastas žmogus yra inertiškas – jis tiesiog elgiasi atkartodamas lyderius. Dabar lyderiai akli, akli ir jų pasekėjai, todel visas pasaulis lyg paklaikusi gyvūnų banda, lekianti į prarają. Be abejonių, grynoji dvasinė tradicija lig šiol gyva, saugoma ir praktikuojama didžiųjų tradicinių keturių vedinių mokyklų (mokytojų - mokinių sekų), tačiau tikrai nedominuoja. Vedinė kultūra gyvavo visame pasaulyje, vėliau tik Indijoje, o dabar gali aptikti vos kelis šios tikros tviesos žiburėlius. Dėl šio amžiaus įtakos didelė dauguma visuomenės lyderių – brachmanų degradavo. Vis dar įtaką turinti kastų sistema – jau keli šimtmečiai yra visiškai nukrypusi nuo pirminės savo formos. Dvasinius mokslus (aprašytus vedų literatūroje) gali suvokti ir mokinti tik vidinę švarą turintis žmogus. Žmogus, kuris neturi pykčio, geismo, pavydo, išdidumo, gobšumo... Tai ir yra tikras brachmanas. Tačiau iškrypusioje kastų sistemoje brachmanu gali būti tik turintys privilegijuotą teisę – taip vadinamų brachmanų šeimose gimę žmonės. Ar daktaro šeimoje gimęs vaikas automatiškai turi savybės atlikti chirurginę operaciją?

Kuomet visiškai nekvalifikuoti žmonės reprezentuoja dvasinius mokslus – prasideda chaosas žemėjė ir spekuliacijų lavina.