Bet visai nesunku suprasti, kad visa visuma – gyva. Žvelgiant į gamtos grožį, į kompleksišką ir harmoningą visatos dėsnių sistemą - aišku kaip diena, kad tokia sistema reikalauja sąmoningo kūrėjo. Ar atsiranda sudėtingos fizikos knygos, ar muzika iš niekur? Ar atsiranda iš negyvos energijos? Žinoma ne. Tai kaip gi tokie sudėtingi ir suderinti dėsniai, tokia graži kūrinyja atsirado iš nieko?
Už visko, ką matom slypi aukštesni dėsniai... Slypi sąmonė.... Visa ši kūrinyja byloja apie nuostabias kūrėjo savybės. Visa kūrinyja tai kaip orkestras, o Dievas – dirigentas. Kiekvienas iš mūsų – muzikantas. Niekas negimė mokėdamas groti :) Mūsų gyvenimas – tai grojimas. Kiekvienas turime teisę pasirinkti, ar groti tai kas mum šaus į galvą, ir ignoruoti dirigentą, ar mėginti groti pagal Jį. Dirigento diktuojama muzika – tai meilė. Mūsų pačių sugalvota muzika – tai egoizmas. Kad ir kokia graži ji bebūtu, vis viena nesiderins su likusia kūrinijos dalimi.
Dievui nereik šventyklų. Tai mum jų reik. Šventykla tai ligoninė. Arba geriau sakyti – muzikos mokykla, kur mes galime išmokti groti:)
Vakar buvau vienos tokios šventyklos atidarime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą