Kol gyveni pats sau - rodosi jau esi šventas, todėl nieko nėra nuostabiau kaip gyventi su bhaktais, nes šitos iliuzijos anksčiau ar vėliau ima sklaidytis :)
Noriu išmokti matyti dalykus, kokie jie ir yra - kiekvienas žmogus yra labai brangus Krišnai. Ir Dievas taip myli kiekvieną, kad matydamas pasimetusius savo vaikus tiesiog plyšta iš sielvarto.
O kaip Krišna džiaugiasi, kai kažkas visgi mėgina grįžti pas Jį?
Šventoji Faustina dalinosi savo realizacijom pasakodama, kad Dievas lieja nesuvokiamą meilę kiekvienai gyvai būtybei, bet labai reta tokių sielų, kurios atsuka savo širdį į šią Dievo malonę. Tokių sielų labai labai reta.
Todėl jei nėra galimybes gyventi su bhaktais, tuomet reikia prašyti Viešpaties, kad bent suteiktų galimybę atlikti tarnystę kartu su jais, ir kad Viešpats duotų tinkamą regėjimą, kad galėtume suprasti nepaprastos dovanos didybę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą