ketvirtadienis, gruodžio 22, 2011

Linksmų šventų Kalėdų

Šiandien atlikinėjau savo įprastą rytinę tarnystę. Viena iš jos dalių - pagaminti pusryčius ir juos paaukoti.

Tai mistinis maisto gamybos meditacijos procesas, kurį gali išmokti kiekvienas. Kuomet ruošiame maistą - už to visą laiką slypi tam tikras motyvas. Norime pasotinti savo pilvą, patenkinti liežuvį, pagerinti sveikatą ar uždirbti pinigų. Nei vienas iš šių ar panašių motyvų mūsų meditacijai netiks.

Šiandien svečiavosi ypatingas svečias - Prabhupados mokinys, dvasinei praktikai paaukojęs per 30 metų.
Jis paskaitoje pasakojo, kad visame pasaulyje į tūkstančius Dievo namų plūsta milijonai žmonių ir kiekvienas kažko iš Jo nori...

Kartą turtingam žmogui įgriso, kad visi jo aplinkiniai tikisi iš jo naudos. Jam buvo skaudu, kad jis neturi nei vieno tikro draugo. Tad Jis išsikraustė į kitą miestą ir apsimetė eiliniu žmogeliu - keliaudavo į miestą, draugaudavo su žmonėmis, žaisdavo krepšinį, padėdavo rengti miesto šventes. Jo širdis džiūgavo - pagaliau su manim bendrauja ne vien tik tikėdamiesi naudos...

Taip ir Dievui be galo pabosta būti Dievu. Žinoma Jo padėtis kiek kitokia - Jam artimų santykių netrūksta, bet minios kažko prašančių žmonių tikrai daug džiaugsmo neteikia.

Rečiausias pasaulyje sutinkamas turtas - tyra bhakti. Tyra bhakti - tai kuomet kažkas ateina pas Dievą ir nieko neprašo sau, o vietoj to klausia - "Dieve, ką aš galiu padaryti, kad suteikčiau džiaugsmo Tau?"

Tai suprasdami mes galime maisto ruošimo procesą paversti į galingiausią meditaciją. Užuot gaminus savanaudiškai - mes galime gaminti tam, kad pavaišinti Dievą. Ir ne dėl to, kad Jį papirkti, bet tiesiog tam, kad Jį pradžiuginti. Jei aš gaminsiu ir sudėsiu visą meilę, visas geriausias mintis, visą koncentraciją ir didelį norą pasitarnauti Jam - tuomet iškarto jusiu iš širdies kylantį neapsakomą dvasinį džiaugsmą. O pagaminęs šį maistą (be gyvūnų kūnų) aš iš širdies Dievui pasiūlysiu - Jis mielai tai priims. Ne dėl to, kad neturėtų ryžių ar būtų vargšas, bet todėl, kad tai pagaminta su tikra meile.

Ir Dievui visai nerūpi kokiai religijai save priskiriat, ar kokiais rūbais rengiatės, ar kokios tautybės esate. Jam rūpi tik ar norite kažką iš Jo gauti, ar tiesiog norite iš meilės pasitarnauti.

Taip jau yra, kad širdyje daug savanaudiškumo, Bet nuoširdžiai mėginant kiekvieną savo veiksmą atlikti kaip meilės dovaną Dievui, palaipsniui širdys apsivalys ir ši natūrali meilė pabus.

Lygiai tokią žinią pasauliui atnešė Dievo sūnus - Jėzus Kristus. Tai pati didžiausia dovana, kurią galima dovanoti žmonėms - paslaptį, kaip pamilti Dievą. Linkiu atrasti tikrą Kalėdų stebuklą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą