
duoti. Bet Hanumanas nusprendė būti praktiškas. Jis tarė: "Ei voriuk, būk gerutis - nemaišyk mums dirbti. Eik geriau kur šalin, tai bus daugiau iš tavęs naudos".
Ir tą pat akimirka pasirodęs Dievas tarė: "Brangus Hanumanai, ką tu sau manai?!!! Negi galvoji, kad darai svarbesni darbą nei šis voriukas? Kiekvienas iš jūsų daro tiek kiek gali, ir aš abiem džiaugiuosi vienodai. Tad palik mano mylimą voriuką ramybėj". Hanumanas labai susigėdo ir suprato savo klaidą. Dievui visai nesvarbu kiek mes padarom dėl Jo. Jam teikia džiaugsmą tik ar su meile tai darom ir kiek mes įdedam tam pastangų...
Beje, palydovais visai neseniai buvo aptiktas šis tiltas - juk Vedose aprašomos ne pasakos, o tikra mūsų priešistorė.
Šįryt Vayasaki prabhu per paskaitą pasakojo šią istoriją. Tik vietoj voriuko buvo burundukas :)
AtsakytiPanaikinti