pirmadienis, balandžio 30, 2012

Nuotykiai tęsiasi

Ilgą laiką nesidalinau, kaip man sekasi...  Kai kurie žmonės sako, kad mano rašymas kyla iš šlovės troškimo. Ir tikrai tame yra didžioji dalis teisybės.

Miego trūkumą ir nuovargį nustelbia artėjančio išsiskyrimo nujautimas...  Kuo labiau suprantu, kad greitai Guru išvažiuos, tuo labiau įvertinu kiekvieną akimirką su Juo ir stengiuosi išnaudoti likusį laiką. Bet tuo pat metu, mokytojas kiekvieno vizito metu vis tvirčiau išmoko vani sevos - sugebėjimo jausti dvasinį ryšį. Tad tuo pat metu kyla ir nekantrus džiaugsmas galvojant, kad prieš akis visa nuostabiausia amžinybė.

Mokytojas brahmačarius moko išsivadavimo iš materijos paslapčių

Taigi, esu toks laimingas, kad turiu kažką vertingo. Todėl rašau viešumon ne tik dėl to, kad trokštu šlovės ir pagarbos, bet noriu pasidalinti tuo, kas brangiausia.

Šįryt per paskaitą mokytojas kaip vulkanas liejo dvasines emocijas...

O žmonės klausia, ką labiausiai išmokstu būdamas su mokytoju.

Imu suprasti vis geriau, ką turiu išmokti. Nes jei nežinai, tai kaip išmoksi :))

Jogas, norėdamas pasiekti galutinį tobulumą, turi išgryninti savo motyvą. Tik tada galima pereiti nuolankumo testą. Atliekant praktiką, bus tiek daug kliūčių, kurios bus protui nepakeliamos.

Pabandysiu sugalvoti pavyzdį. Jūsų gyvenime atsiranda žmogus, kuris kaip rakštis. Elgiasi su jumis visiškai neteisingai ir maksimaliai sugeba priminti netikrą ego. Protas iškarto apskaičiuos, kad tas žmogus elgiasi negerai ir jausis nuskriaustas, įžeistas, norės pykti.

Jei mes tiesiai šviesiai atsakysime tuo pačiu - nieko gero - tiesiog pasiduosime netikram ego. Nes mūsų įžeisti negali niekas. Įsižeidžia tik netikras ego...

Galime tada nutylėti ir pakęsti neteisybę? Čia irgi netikras ego veikia... Ir užspaustas pyktis tik vėžį sukels...

Kaip tada elgtis? Širdžiai turi būti bloga nuo vergavimo netikram ego ir ji turi melsti Krišnos, kad Jis išvaduotų nuo šio purvo... Melsti, kaip Guru moko - su ašarom akyse, desperatiškai, suvokiant bejėgiškumą.. "Krišna, paversk visą purvą mano širdyje į meilę Tau ir Tavo vaikams... Krišna!!!"

Krišna taip gali padaryti, jei to norim. Tada vietoj pykčio mes jaučiam tik meilę ir norą padėti tokiam žmogui. Atsakydami į blogį tikra meile mes ir Krišną patenkiname ir kitų širdis skatiname keistis.

Labai paprasta, bet labai nedaug kas nori išties ištrūkti iš noro būti kontroliuotoju ir besimėgautuoju - netikro ego spąstų....

Bet reikia labai nuoširdžiai kas kartą savęs klausti - ko aš noriu? Ar man vis dar patinka tarnauti netikram ego, protui ir juslėm?

Nors šie elementai mus saisto taip tvirtai, kad negalime be jų nė pirštelio pajudinti, tuo pat metu kiekvienas gali pats nuspręsti nebūti jų vergu - ir tuojau pat bus paleistas....

sekmadienis, balandžio 22, 2012

JM Sankaršan Das Adhikari vizitas Lietuvoje

Sakarshan Das Adhikari - vaišnavų[1] teologas, vaišnavų bei Vedantos filosofijos specialistas, turintis daugiau nei 40-ies metų dvasinės praktikos patirtį.
Tai ilgametis keliautojas, kasmet apskriedamas aplink pasaulį net du kart. Taip pat keliauja dvasiškai – drąsiai pasirinkęs netradicinį gyvenimo kelią ir jo prasmės paieškas.

Sankaršan Das Adhikari yra visad lydimas savo ištikimo bendražygio – žmonos Višnuprijos Devi Dasi. Lektorius, jogas, Indijos kultūros ir palikimo tyrinėtojas, Hinduizmo dvasininkas ir muzikantas - įspūdinga asmenybė, ne tik erudicijos, bet ir asmeninės ištikimybės bei atsidavimo savo dalykui pavyzdžiu įkvėpusi daugelį žmonių dvasingumo ieškojimams.
Periodiškai skaito paskaitas Birmingemo (Anglija), Sofijos (Bulgarija), Tartu (Estija) universitetuose, Rygos psichologijos institute, Londono R. Šteinerio mokykloje ir kt. Bhaktivedanta Koledžo (Belgija) garbės narys.
Daugiau nei 40 metų moko bhakti jogos ir dalinasi savo patirtimi, turi mokinių daugiau nei 20 pasaulio šalių.

Paskaitų tvarkaraštis
balandžio 19 - gegužės 2
DienaVieta ir laikas
1918:00 Klaipėdos vaišnavų centras www.kvkc.lt
2318:00 Kauno šventykla
247:45 Šventraščio Šrimad Bhagavatam paskaita Kauno šventykloje

18:30 Vilniaus šventykla
257:45 Šventraščio Šrimad Bhagavatam paskaita Kauno šventykloje

18:00 Vedic Center Kaunas 18 h Mantra meditation
267:45 Šventraščio Šrimad Bhagavatam paskaita Kauno šventykloje

18:00 Lietuvos edukologijos universitetas studentų g. 39, Vilnius
277:45 Šventraščio Šrimad Bhagavatam paskaita Kauno šventykloje

18:00 Kauno šventykla
287:45 Šventraščio Šrimad Bhagavatam paskaita Kauno šventykloje

14:00 Telšiai
297:45 Šventraščio Šrimad Bhagavatam paskaita Kauno šventykloje

12 h Sekmadieninė paskaita šventykloje
307:45 Šventraščio Šrimad Bhagavatam paskaita Kauno šventykloje

18:00 Šakiai, Ekofan parduotuvė V.Kudirkos 59a
17:45 Šventraščio Šrimad Bhagavatam paskaita Kauno šventykloje

16 h Kaunas, “Šviesos namai”, Gedimino g. 26 b, Kaunas
2išvykimas

Kauno šventyklos adresas Savanorių pr. 37

Norintys prisidėti prie vizito arba gauti daugiau informacijos kreipkitės pas Sankirtan das (taikosrevoliucija@gmail.com)

[1] Vaišnavizmas – vyraujanti monoteistinė hinduizmo tradicija, Dievą Višnu garbinanti kaip Aukščiausią Dievą, Absoliučią Tiesą; aukščiausiu dvasinės, religinės praktikos tikslu laikanti besąlyginį pasiaukojimą ir Meilę Dievui.

šeštadienis, balandžio 21, 2012

Nesibaigiantis nuotykis

Penktadienį vyko paskutinė paskaita Lietuvoje prieš išvažiuojant į Kaliningradą. Po paskaitos spontaniškai sugalvojome dar surengti dar vieną paskaitą ryte. Visi neplanuotai likom nakvoti salėj :)


Po rytinės paskaitos išvirėm grikių, atsinešėm vaisių ir visi kartu su mokytoju pusryčiavom, o Guru žmona visiem į lėkštes krovė maistą. Visi buvo arti sprogimo ribos :D Visa buvo tiek dvasinės energijos, rodėsi pats oras skamba fleitos garsais.


Dvasinėje kultūroje yra įprasta lenktis dvasiškai pažengusiems asmenims. Įprasta lenktis net vyresniems, tėvams... Žmonėm tai dabar nepriimtina. Bet iš tiesų brandžios dvasios moksle asmenybės pirmi savo širdyje lenkiasi visiem... Ne tik lenkiasi, bet ir visą gyvenimą paaukoja kitų džiaugsmui. Nusilenkti tokiom asmenybėm reiktų ne dėl jų, bet dėl savęs - kad perimti bent mažą dalelytę jų širdies kokybės...

Jau pirmadienį mokytojas Kaune skaitys paskaitą.. Visų paskaitų (įskaitant paskaitas šventykoje) tvarkaraštis: http://www.nitaigauracandra.lt/lt,naujienos,toliau,513

ketvirtadienis, balandžio 19, 2012

Ar Jėzus Kristus gavo dvasinį išventinimą Indijoje?


Koks yra autoritetingas metodas suvokti dvasines žinias ?
Nors aprašyti Vedose, bet šie dėsniai yra universalūs. Du kart du visose pasaulio šalyse yra keturi.
Štai ką Vedos kalba apie tai:

BG 4.34sako:
Pasistenk sužinoti tiesą iš dvasinio mokytojo. Nuolankiai jo teiraukis ir jam tarnauk. Save suvokusios sielos gali suteikti tau žinių, nes jos regi tiesą.

Šrimad Bhagavatam 11 giesmė:
Brangus karaliau, mokinys turi matyti guru ne tik kaip mokytoją, bet ir kaip Aukščiausio Dievo asmens ir supersielos atstovą.

Šri Čaitanya Čaritamrita 19.151
Iš milijonų klajojančių sielų tik labai sėkminga Krišnos malonės dėka gauna galimybę bendrauti su tikru dvasiniu mokytoju. Guru ir Krišnos malone žmogus gauna atsidavimo tarnystės sėklą.

Muëdaka Upaniñad 1.2.12
Norėdamas suvokti transcendentinį mokslą žmogus turi kreiptis į tikrą dvasios mokytoją, priklausantį mokytojų mokinių sekai ir įsitvirtinusį absoliučioje tiesoje.

Svetašvatara Upanišada 6.23
Tik toms didžioms sieloms, kurios turi tvirtą tikėjimą į Dievą ir dvasios mokytoją visos dvasinės Vedų žinios atsiskleidžia automatiškai.

Hari-bhakti-viläsa 2.10
Kiekvieno žmogaus pareiga atsiduoti dvasiniam mokytojui. Atiduodant jam viską- kūną, protą ir intelektą žmogus turi priimti inicijaciją iš jo.

Kas yra tikras Vedų žinių guru? Kokios jo savybės? Visų pirma, jis turi priklausyti vienai iš keturių autentiškų vedinių mokyklų. Antra – jis turi 24 val per parą tarnauti savo guru vykdydamas jo nurodymus ir perduoti žinias nieko nepridėdamas ir neišimdamas. Dvasinis mokytojas turi būti įsitvirtinęs dvasiniame lygyje.

Taigi, kaip gaunamos dvasinės žinios? Jas reikia išgirsti tiesiogiai iš to, kuris jas suvokia. Taip klausant iš širdies į širdį perduodamas dvasinis suvokimas. Jis nėra perduodamas per logiką ar argumentus, bet per dvasinę garso vibraciją.
Norint, kad iš guru širdies gautos žinios pilnai išsiskleistų reikia nesavanaudiškai tarnauti mokytojui. Visą savo gyvenimą atiduodant jam.
Krikščionys vienuoliai naudojasi šiuo principu duodami paklusnumo vienuolynui įžadus,vykdydami nuodemklausio nurodymus. Labai svarbu dvasinio mokytojo savybės – nes tarnaudami žmogui mes perimame jas. Jei žmogus yra paprasčiausias savanaudis – jo pamokymus vykdydami mes negausime jokios naudos – tik gyvą bėdą.
Kaip galima tarnauti nesavanaudiškai? Būtent tai išmokti ir yra dvasinis tobulumas.

Štai aš mėginu patarnauti mokytojui – padedu gaminti maistą, organizuoti paskaitas, užsidėti batus ir visą kitą, ko tik gali prireikti. Dieną ar dvi galime imituoti atsidavimą, bet laikui bėgant darosi aišku, kad iš ties man rūpi tik ar aš gausiu pavalgyti, pamiegoti ir kitų savanaudiškų dalykų...

Bet vyksta mistinis procesas, nors ir dirbtinai – be meilės atlikdamas tarnystę gurudžiui, mokytojui, kuris kupinas kažkokios neregėtos prigimties meilė s– staiga ima kažkas darytis širdyje. Mano širdis ima kisti!!!
Kas gali sveiko proto žmogų priversti penkis metus už dyka tarnauti kažkokiam senam vyrui? Atsakymas – ta neregėta meilė, kuria užsikrečiama tarnaujant guru... Kasmet vis didesnis meilės jausmas verčia vis nuoširdžiau ir dėkingiau vykdyti guru pamokymus. Ir kiek šios meilės perimame – tiek ir atsiskleidžia mums absoliuti dvasinė tiesa.

Iš kur guru gauna šitą meilę? Ją galima gauti tik mokant kainą – tyrą motyvą. Koks yra saugiklis, kad šių žinių ir kartu su jom ateinančių galių negautų piktų motyvų turintis žmogus? Būtent ši Dievo sukurta sistema – tarnystė guru... Mokytojas visą savo gyvenimą atiduoda tarnystei savo guru – Šrilai Prabhupadai. Jei tikram mokytojui tarnaujama be motyvų – tuomet žmogus perima šitą iš kartos į kartą išminčių perdavinėjamą dvasinį žinojimą.

Laikas nešvaistomas - darbas vyksta net keliaujant

Guru su žmona keliauja po pasaulį vykdydami Šrilos Prabhupados nurodymą – skleisti visomis jėgomis šias žinias. Nepaisydami jokių aplinkybių jie iš visų jėgų tęsia šį darbą. Dažnai jiem tenka tiesiog miegoti ant grindų, patirti ligas (pvz. insultą), bet jų niekas nesulaiko.

Norint pasiekti šitą vaisių reikia tikrai žemai nusilenkti :)
Prieš daug metųs kaitydamas Vedas vis praleisdavau šitą faktą kaip nesvarbų. Man atrodė skausminga, kodėl gi kažkokio guru reikia, aš juk pats galiu viską pasiekti. Būtent šitą netikro ego nugalėti ir reiki, norint pasiekti dvasios pažinimą.

Jei turėjot kantrybės tiek perskaityti, tai turbūt jum atrodo, kad tikrų guru nebūna ir jie tik siekia išnaudoti kvailus žmones siekdami naudos sau.

Nuoširdus žmogus,tarnaujantis savo mokytojui apsivalo ir visiškai nenori būti guru padėtyje, nes jis nori būti tarno tarno tarnas. Dievo tarno tarno tarnas – tai natūrali sielos padėtis ir tik tokioje padėtyje mes galime pajusti tikrą palaimą, kurios ieškome. Taigi, kaip žmogus priima guru padėtį? Tiesiog jo guru jam nurodo – ir žmogus negalvodamas apie save, kaip apie vertą to, priima šią padėtį tiesiog vykdydamas guru nurodymą.
Ar pamenate Jėzaus žodžius, kad tik per Jį galima pasiekti Dievą? Čia lygiai tas principas. Tik per guru ir Jo atstovus. Štai jum įrodymas Mt 10,40: Kas Jus priima, tas priima mane. Kas priima mane, priima Tą kuris mane siuntė.
Štai tas pats dėsnis aprašytas Vedose:
Mahabharata, Vana-parva 313.117:
Be galo sunku suvokti Krišnos sąmonės (dvasinės sąmonės) paslaptį, bet tie, kurie tobulėja sekdami praeities mokytojų pamokymais ir seka jų atstovų pėdomis, be jokių abejonių patirs sėkmę.
Jėzus daug laiko praleido Džiaganath Puryje – šventoje vietoje Indijoje, kur gyva dvasinių žinių tradicija. Gali būti, kad būtent ten Jėzus Kristus gavo išventinimą ir šią seklą paskleidė judėjų kraštuose. Bet aš to nežinau, tik spėlioju.

Jeigu norit sužinoti, kaip prasideda mokytojų sekos – paskaitykit Šrimad Bhagavatam.

trečiadienis, balandžio 18, 2012

Jay Guru Mata!

Guru macharadž paprastai užsiėmęs ir su mumim pabendrauja tik valgio ar paskaitų metu. Kartais, kaip vakar, sušaukia savo mokinius, kai nori pasakyti kažką svarbaus. Daugiausia laiko mes praleidžiam su Guru mata - Guru žmona.

Tai vienas iš žmonių kuriam esu kone labiausiai dėkingas už tai ką turiu. Ji rūpinasi kaip vaikais, su meile, skiria mum visą savo laiką. Bet turiu pasakyti ir reikalauja itin daug. Jos dėka mes turime pavydėtinas galimybes tobulėt, nors dažnai protas cypia ir kaista - kartais net norisi bėgti lauk... Matadži reikalauja aukščiausios kokybės, šlifuoja mūsų ego - moko tikro nuolankumo. Bet gerai apmąstau ko iš ties noriu ir su džiaugsmu einu per išbandymus.

Taigi, širdies šveitimo procesas yra rimtas darbas, kuris detaliai aprašytas Vedose. Konkrečios pakopos, konkretūs išbandymai jose ir konkrečios priemonės juos įveikti. Nereikia išradinėti dviračio, reikia tiesiog dirbti ir ateina neįtikėtini rezultatai.

Kartą tiesiog susimąsčiau po 3 metų intensyvaus gyvenimo šventykloje: "Per vos kelis metus gavau tiek daug, kiek net neįsivaizdavau egzistuojant. Ir jei palyginti su tuo ką investavau - tai visiškas niekis įvertinant rezultatus."

Ir tai tik pradžia pradžia pradžia, rimtas darbas dar neprasidėjo. Žmonės galvoja, kad dvasinė veikla - laiko švaistymas, bet esu gyvas įrodymas, kad ne. Net iš materialios pusės vertinant, jei aš "prašvaistęs" beveik 5 metus šventykloje mesčiau šį darbą su savim - ar būčiau praradęs tiek brangaus laiko? NE!! Su tokiom savybėm, kurias įgijau aš galiu pasiekti daug daugiau materialiame gyvenime pradėdamas nuo nulio, nei būčiau siekęs karjeros nuo pat pradžių. Šios pastangos nieko neatima, tik duoda tai ko trūksta.

Noriu dar ir dar ir dar pašlovinti Guru matą. Ji yra šventasis, ji nuo jaunystės rimtai užsiėmė dvasine praktika ir dabar šimtus žmonių įkvepia, palaiko jų pirmuosiuose žingsniuose, džiaugsmuose ir išbandymuose.

Guru mata visą dieną atlieka transcendentinę veiklą. Ši jos diena prasidėjo nuo 1 h ryto. Ji atliko šventų vardų meditaciją, studijavo šventraščius, garbino Dievybes, gamino šventą maistą, siuvinėjo rūbelius, bendravo su žmonėm. Dar laukia paskaita ir lagaminų pakavimas, nes ryt išvykstame į Lietuvą.

Dievybių garbinimas - tai tam tikra meditacijos formą... Aš padėjau Guru Matadži rūpintis Dievybėm ir grožėjausi jos transcendentine koncentracija. Ji visai pamiršo kas dedasi aplink ir garsiai mąstydama tarė: "O Krišna!! Jau pusę septynių... Aš vėl buvau transe ir nepastebėjau kaip laikas praėjo... Sankirtan!!! Pažiūrėk į Viešpatį - Jis toks gražus... Jis toks gražus.. Ką aš galiu padaryti, Jis toks gražus." Potraukis Dievui - tai tikras dvasinis turtas. Ir niekas kitas - tik tai. O Guru Mata neturi nieko, tik šį turtą, kurio net vienos dulkelės nenupirksi už viso pasaulio pinigus.

Dievybės kasdien išmaudomos ir aprengiamos naujais rūbeliais.Dievybių garbinimas - sudėtinga tema, šia veikla gali užsiimti tik brahmanai.

Prasado (dvasinio maisto) gaminimas - tai labai rimta meditacija. Viskas ką Guru Mata pagamina ir pašventina tampa tikru nektaru

video
Paklausykite transcendentinių garsų -Guru Mata siuvinėja Dievybių rūbelius - slapta daryta nuotrauka ir įrašas. Fone aš plaunu indus :)

antradienis, balandžio 17, 2012

Čia ne skraidanti lėkštė, čia - čiapatis

Ar kada matėt kaip kepami čiapačiai? Čiapatis - labai sveika duona pagaminta iš rupių miltų ir vandens.
Kiekvieną diena padėdami gaminti pietus prikepame šių duonelių gurudevui.



video

Kai kepi šią duonelę taip kaip reikia - tuomet ji puikiai išsipučia. Jei kažką darai ne taip - tuomet nesipučia!
Lygiai taip ir dvasinis procesas - jis keičia sąmone, valo širdį ir suteikia džiaugsmą iškarto kai yra atliekamas.

Bet žmonės nori prigalvoti savo procesų ir idėjų nes jiem nepatinka dvasiniai dėsniai arba jų tiesiog nežino. Jei nori kažko tikro - tiesiog pamėgink pasigilinti į šias Vedines žinias, perdavinėjamas per vieną iš bet kurių keturių autentiškų Vedinių mokyklų.

pirmadienis, balandžio 16, 2012

Pasitikėjimas savimi - kvailių maistas

Ko aš mokausi būdamas su Sankaršan das Adhikari
Tikėk savimi! Tu gali viską!! Alio? Ar tikrai?
Aš taip gerai apie save galvoju, bet jei tik mane užspaus gamtos reikalai, aš lėksiu kaip įkąstas :))))

Kaip galime pasitikėti savo jėgomis? Mirtis tik pasijuoks iš to :))

Tiek galvojimas, kad aš didis, tiek mąstymas, kad esu niekam tikęs yra netikro ego padarinys. Tiek vienas, tiek kitas mąstymas yra gyvenimo problemų priežastis.

Tikrai žmogus tampa stiprus - kada pasitiki aukščiausiuoju Aš. Kodėl? Nes viskas vyksta ne kaip mes norim, o taip kaip vyksta.

Jei išmesim savo planus, o tiksliau jų vieton pastatysim absoliučios visumos planą - tada, kad ir kas benutiktų, viskas bus palanku, pagal mūsų planą :) Tada žmogus išties tampa bebaimiu ir tik tada. Tada mes tampame laimingi ir tik tada, nes veikiama harmoningai su visuma.

Tai universalus dvasinis dėsnis, kuris kartu su kitais fundamentaliais sėkmės dėsniais aprašytas Bhagavad Gitoje.

sekmadienis, balandžio 15, 2012

Kartais gyvenimas būna kaip viesulas?

Ši diena buvo pakankamai aktyvi lyginant su praeitom. Naktį teko miegoti tik 4 val. Ir visą dieną reikėjo suktis.
Daug nektaro buvo - nors verk laimės ašarom, bet buvo ir daug išbandymų. Ar esat patyrę, kuomet viskas klostosi ne taip, kaip norisi? Kada sugriūna daug sunkumų ant vienos mūsų galvos vienu metu? Kada sveikata lūžta, darbų daugiau nei gali padaryti, vyksta visa virtinė nesusipratimų... Teko keliom valandom patekti į tokį įtemptą sūkurį. Net keliom akimirkom praradau savitvardą ir keletą piktesnių burbtelėjimų teko mano mylimam broliui - Vradžia Kišoriui. Beje jis peršalo.


Taigi tokie momentai - tai tikras palaiminimas, kuomet mes galime padaryti rimtą dvasine pažangą - mokintis vis labiau priimti Dievo prieglobstį bet kokiomis aplinkybėmis. Kažką daryti gero kitam, kai jauti komfortą - bepigu, bet kuomet tenka išeiti iš komforto zonos - prasideda darbas :) Ypač būnant su mokytoju, vyksta gilus gilus širdies valymas. Giliai giliai giliai iš pačio dugno krapštymas purvo... Taip norėtųsi visą jį greičiau išvemti :)) Bet kas keisčiausia, užtenka mažą gabaliuką to juodumo išmesti, ir jautiesi toks laimingas - kaip visu bulvių maišu palengvėjęs.

Tiek daug nektaro gavau šiandien ir patirties - kone viena nuostabiausių dienų gyvenime.

Mokytojas skaitė tris paskaitas - dviem turiu būtinai pasidalinti.

Paskaita kurią turi išgirsti nr1 Anglų k. su vertimu į Estų k.

Paskaita kurią turi išgirsti nr2 Anglų k. su vertimu į Estų k.

Sankaršan das Adhikari bus Lietuvoje Balandžio 19 - Gegužės 2 dienomis.
Paprastesnių paskaitų sąrašas štai čia:

O visų paskaitų sąrašas čia:

šeštadienis, balandžio 14, 2012

Diena su Guru

Ką veikia dvasinis mokytojas? Kaip atrodo jo diena? Foto reportažas atsakantis į tai.
2 - 2:30 Sankarshan das Adhikari atsikelia, išsimaudęs pradeda mantrą meditaciją. Kada mokinukai (aš ir mano dvasios brolis kuris matosi nuotraukoje) atsikelia (3:30) - mokytojas iš miegamojo ateina į darbo kambarį ir tęsia meditaciją kartu su mokinukais.


4:30 mokytojas nusileidžia į altoriaus patalpą ir pažadina Dievybes

Vietinis vienuolis altoriuje taip pat atlieka tarnystę Dievybėm.

Iki 5:00 Sankaršan das Adhikari skaito šventraščius ir mokosi juos atmintinai. 5:00-5:45 vyksta mantrų giedojimas, kurį mokytojas pradeda nusilenkimu.



6:00 mokytojas pašildo vandenį Dievybėm
Dar kelios minutės džiapa meditacijos

7:00 pasirodė pirmieji žmonės su dvasiniais klausimais.


7:30 - 8:00 guru arati ir kirtanas altoriuje



Mokytojas išreiškia pagarbą savo mokytojui






8:00 - 9:00 paskaita (5000 metų senumo šventraščio Bhagavad Gita studijos)


Po paskaitos mokytojas visad mėgsta klausytojus pavaišinti vaisiais ar saldainiais






Pusryčiai

Iki pietų paprastai ateina žmonės su įvairiais dvasiniais klausimais. Nuotraukoje matome taip pat ir Guru žmoną, kuri gamina pietus mokytojui ir mums. Mes su džiaugsmu padedame virtuvėje.

Po pietų - darbas. Sankaršan das Adhikari kiekvieną dieną rašo dienos mintį - trumpą dvasinę pamokėlę (kurią galit gauti ir Tu užsiregistravęs www.backtohome.com - anglų kalba). Taip pat mokytojas gauna šimtus elektroninių laiškų ir į kiekvieną dėmesingai atsako.

18:00 - paskaita. Šįkart kalbėjome apie Bhagavad Gitos paslaptis
Po paskaitos dar apsilankė keli mokinukai, ir mokytojas vakarieniavo. Vakarienei pagaminom spragintų kukurūzų ir arbatos. Apie 10 h mokytojas pradėjo ruoštus gulti.

Kai prieš gerus 7-8 metus pirmą kartą sutikau šią asmenybę, tai buvo tikras mistinis patyrimas. Tačiau kaip ir dera sveiko proto žmogui - aš abejojau, gal už viso to stovi kokia apgaulė. Bet kai pradėjau keliauti kartu - pamačiau kuo jis gyvena iš ties. Žinoma stebint nuotraukas negalima to suprasti - tikrasis dvasinis darbas vyksta viduje. Sankaršan das Adhikari kasmet du kartus apvažiuoja aplink pasaulį ir taip be jokių atostogų. Atostogų? Jis visada palaimoje iš to ką daro. Ir taip jau 40 metų. Ir jo mokytojas taip gyveno, ir jo mokytojo mokytojas. Ši tradicija tęsiasi ne vieną tūkstantį metų. Ir iš kartos į kartą perduoda Vedines paslaptis. Turbūt už tai gauna gerą atlyginimą? Sankaršan das Adhikari gyvena iš aukų. Jam teko pačiam surinkti pinigų, kad galėtų atvykti į Baltijos šalis.

Šiuolaikiniai žmonės nenori dirbti su savo problemom ir jų priežastimis, todėl prigalvoja visokių Vedų interpretacijų - bet išmintingas žmogus kreipsis į autentišką savęs pažinimo mokslą, leidžianti išspręsti visas problemas ir įgalinantį pasiekti bet kokį tikslą.

ketvirtadienis, balandžio 12, 2012

Isprotėję dėl To, kurio beveik niekas nepažįsta

Niekad nemačiau tokių gerąja prasme išprotėjusių žmonių kaip Guru ir Guru Mata. Pusryčius jie pavertė ištisu nektaro vandenynu, kuris tęsės ir tęsės...  Jie iki kaulų įsimylėję mėlyną vaikiną, kuriam nėra lygių grojant fleita. Klausant kaip Guru šlovino Krišnos šypseną, kurios net išvaizda kvepia medumi rodos visas pasaulis tampa panašus į nereikšmingą balutę. Jiedu apsvaigę kaip bitės dūzgia aplink transcendentinių Krišnos savybių nektarą.
Kas tai gali suprasti? Emocijos, aprašytos slaptingiausiuose Vedų raštuose yra Jų kasdienybė. Esu prie pat jų, bet tuo pat metu milijonus mylių toli nuo jų...

Galų gale, pamiršę visus svarbius reikalus Guru Mata ėmė dainuoti Džiaganatha aštakam o Guru paėmęs harmoniją pritarė... Slapta tai įrašiau :) Jei girdėsite tik išorinėm ausim - nerasit jokio nektaro. Tačiau jei klausysite su širdim pavyks pajusti džiaugsmo ašarom pritvinkusią nuotaiką, prasismelkiančią net pro visatos kevalus.



Absoliuti visuma nėra vienalytė košė - o asmuo - visą persmelkiantis ir turintis dvasines savybes, pomėgius ir norus. Jis visos kūrinijos kūrėjas, palaikytojas ir naikintojas. Kartais žmonės sako, kad Dievas tai meilė. Dievas yra meilės šaltinis, bet ne tik tai. Jis viskas ir anapus visko.

Guru mus moko slaptingos meditacijos, kurios dėka galima kiekvieną akimirką jausti šią superasmenybę - Krišną. Ne tik jausti bet matyti ir bendrauti su Juo. Ne tik bendrauti bet ir veikti pagal Jo planą, veikti iš meilės... Tai galima palyginti su pagavimu niekad nesibaigiančios bangos ir plaukimu pučiant gaiviam vėjeliui :D

Gera pamoka

Guru ir Guru mata Vrindavane
Guru paskaitoje klausėme, kaip reikia išmokti gerbti visas gyvas būtybes.
Mūsų komandos narys padarė labai nedidelę klaidelę kreipdamasis į vieną iš atsidavusiųjų ir tai buvo pastebėta Guru žmonos. Pagaminome vakarienę ir patiekėm ant stalo - susilaukėm nuostabiausios pamokos.

Guru žmona mus sukalė į grindis, labai piktai ir paaiškindama kokie esame nesąmoningi. Gavome mažiausiai pusės valandos intensyvios žodžių smūgių krušos. Turbūt labai retas yra patyręs kažką panašaus. Kol matadži šaukė ant mūsų - kiekvienas patyrė keistą jausmą - Guru mata tiesiog švytėjo ir jautėsi tiek šilumos ir vis augantis dėkingumas. Paprastai juk kyla pyktis jei kažkas šaukia ant mūsų. O čia atvirkščias procesas. Kodėl? Nes Guru mata 40 metų kartoja mantrą ir užsiima širdies valymu - kuomet Ji kąžką daro - visi jaučia, kad tame nėra savanaudiškų motyvų. Klausant tokios intensyvios pamokos kyla noras gerai įsisavinti šią pamoką. Iškart po tokio dušo Guru matadži šypsodamasi papasakojo juokingą istoriją.

Guru mata
Guru ir Guru mata man artimesni už tėvus. Na iš ties tik jų dėka savo biologinius tėvus pradėjau labai gerbti ir mylėti. Bet kiek mes jau turėjom biologinių tėvų ir ar nors vienas iš jų mus pažadino ir ištraukė iš gimimų ir mirties rato? Pažadino dvasinį regėjimą kurio dėka galime matyti dvasinę realybę?

Kartą sapnavau sapną, kad Guru ir Guru mata atėjo manęs ištraukti ne tik iš nepalankių gyvenimo sąlygų bet ir iš gimimo ir mirčių rato. Transcendentinė komanda :)

trečiadienis, balandžio 11, 2012

Kirtanas, pakeitęs mano gyvenimą

Aš nuo 16os metų skaičiau Bhagavad Gita ir kitus Vedų raštus - einant laikui vis formavosi gilesnis suvokimas. Tačiau širdyje vis buvo nerimas - ar pasaulis yra tik toks kokį mes matome? O gal išties egzistuoja atsarginis išėjimas? Negi realybė tik tokia pilka ir ribota?

Vienas didžiausių lūžių vyko man esant maždaug aštuoniolikos - kuomet pirmą kartą pamačiau dvasinį mokytoją. Kaip ir kartais darydavau - tiesiog atėjau į šventyklą, nes girdėjau, kad atvažiavęs svečias.

Sankaršan Das Adhikari pradėjo dainuoti Harė Krišna mantrą ir staiga dangus man susimaišė su žeme. Tai buvo niekad nepatirti jausmai ir sąmonės būsena - visa širdimi pajutau, kad nė per nago juodymą nesupratau Vedų, pajutau visa širdimi Dievo buvimą, kad Jis viską persmelkia ir yra visur... Pajutau visa širdimi, kad tikrai egzituoja Vedose aprašoma dvasinė realybė - buvau tuo tikras, nes tiesiogiai tai ir patyriau. Tai buvo mano laimingiausia diena per visus aštuonioliką metų.

Štai šios dienos kirtanas :


Toks yra dvasinių žinių gavimo metodas - nuolankioje būsenoje klausytis iš realizuotų asmenybių ir iš jų širdies dvasinės žinios ima tekėti į mus.

Dabar būnant 24 h su gurudev labai aiškiai patiriu, kaip mes kiekvieną akimirką miegame - veikiame kaip užhipnotizuoti savo juslių....

antradienis, balandžio 10, 2012

Pirmos susitikimo akimirkos

Pavalgę kuklius vienuoliškus pietus - sriubos su duonele ir keliais priedais išvažiavom į oro uostą pasitikti mokytojo.
Susirinko gal dvidešimties žmonių grupelė ir ėmėme giedoti Harė Krišna - oro uostas staiga prisipildė misticizmo. Kas yra pajutęs dvasinio mokytojo buvimo energiją - supras apie ką eina kalba.
Paskaita tik atvykus į šventyklą
Mokytojas ką tik grįžo iš Vrindavano, Indijos.
Kada iš oro uosto važiavome automobilyje Sankarshan Das Adhikari ėmė pasakoti slaptingas Harė Krišna mantros kartojimo technikas, kurių dėka galime jausti Dievo buvimą. Matadži Višnuprija pasiūlė palaukti kol nuvyksime į šventyklą ir tai galės išgirsti visi. Bet mokytojas iš širdies gelmių tarė: "Aš nežinau ar išgyvensiu ateinančias trisdešimt sekundžių - bet kurią akimirką gali įvykti avarija ar kažkas panašaus, tad aš naudojuosi kiekviena akimirka, kad perduočiau tai, ko mane mokė mano mokytojas - Šrila Prabhupada."

Praėjus kelioms sekundėm priešais mus susidūrė du automobiliai. Mokytojas šyptelėjo ir pasakė: "Tai tik patvirtina mano žodžius." :)

Šiandien užplūdo mane toks džiaugsmas - kurio gyvenime nesu patyręs. Netikėjau, kad galima taip džiaugtis, kad vos neapalpti. Jei ką rasit geriau - tučtuojau papasakokit ir man.
Ir niekad jokiu būdu nekartokit Harė Krišna mantros - nes procesai negrįžtami :)

Atvykome į Rygos Vaišnavų vienoulyną

Mus pasitikęs vienuolis
Atvykau į Rygą. Gatvėje mus pasitiko labai nuolankus vienuolis, kuris šlavė kiemą.

Vakare atvažiuos Sankaršan Das Adhikari - mano mokytojas, įkvėpėjas ir gyvas netikėtų žmogaus galimybių pavyzdys.
Sankarshan Das Adhikari

Srila Prabhupada
Vedinės arba dvasinės žinios perduodamos iš mokytojo mokiniui slaptingu būdu. Sankaršan Das Adhikari visą savo gyvenimą paskyrė tarnauti savo mokytojui Srilai Prabhupadai. Prabhupada nepaisydamas seno amžiaus, kelių insultų ir begalės kitų išbandymų nuo ryto iki ryto vykdė savo Guru - Bhakti Sidhanta Sarasvati prašymą. Ir taip iki žilos žilos praeities šakojasi mokytojų mokinių grandinės - tūkstančius metų atgalios.

Klausant panašius pasakojimus man kildavo mintis, kad visokie apsimetėliai mokytojai naudojasi patikliais pasekėjais. Ir tai yra faktas - tokių pavyzdžių daug. Bet tai nereiškia, kad pats principas yra neveikiantis. Tūkstančius metų Vedinė kultūra perduodavo išmintį iš kartos į kartą šiuo būdu.

Nesvarbu ar buvai karaliaus ar puodžiaus sūnus - vienodomis teisėmis jie kaip vienuoliai kelis metus gyvendavo pas mokytoją ir jam tarnaudavo - nešdavo malkas, plaudavo puodus ir pan. Mokytojas rūpindavosi mokiniais kaip savo vaikais ir tokiu neformaliu būdu mokindavo juos slaptingo žinojimo, meditacijos ir praktinių gyvenimo pamokų.

Štai man ir labai pasisekė - aš kiekvienais metais kone du mėnesius galiu gyventi kartu su mokytoju ir Jo žmona, kurie man yra brangūs kaip tėtis ir mama. Jie manim rūpinasi ir globoja su tokia meile, kokios niekad nesu gavęs. Jų meilė tirpdo net kiečiausią širdį ir po truputį kyla noras mėginti atsilyginti tuo pačiu. Tokiu būdu perimamos dvasinės savybės.

Rygoje man talkins mano mylimas dvasinis brolis - Vradžia Kišoris.
Vradžia Kišoris

Pamėginsiu būdamas su mokytoju, keliaudamas po Latviją ir Lietuvą pasidalinti šiuo džiaugsmu šiame bloge.

Mėginantis tapti Jūsų tarnu
Sankirtan das