Isprotėję dėl To, kurio beveik niekas nepažįsta

Niekad nemačiau tokių gerąja prasme išprotėjusių žmonių kaip Guru ir Guru Mata. Pusryčius jie pavertė ištisu nektaro vandenynu, kuris tęsės ir tęsės...  Jie iki kaulų įsimylėję mėlyną vaikiną, kuriam nėra lygių grojant fleita. Klausant kaip Guru šlovino Krišnos šypseną, kurios net išvaizda kvepia medumi rodos visas pasaulis tampa panašus į nereikšmingą balutę. Jiedu apsvaigę kaip bitės dūzgia aplink transcendentinių Krišnos savybių nektarą.
Kas tai gali suprasti? Emocijos, aprašytos slaptingiausiuose Vedų raštuose yra Jų kasdienybė. Esu prie pat jų, bet tuo pat metu milijonus mylių toli nuo jų...

Galų gale, pamiršę visus svarbius reikalus Guru Mata ėmė dainuoti Džiaganatha aštakam o Guru paėmęs harmoniją pritarė... Slapta tai įrašiau :) Jei girdėsite tik išorinėm ausim - nerasit jokio nektaro. Tačiau jei klausysite su širdim pavyks pajusti džiaugsmo ašarom pritvinkusią nuotaiką, prasismelkiančią net pro visatos kevalus.



Absoliuti visuma nėra vienalytė košė - o asmuo - visą persmelkiantis ir turintis dvasines savybes, pomėgius ir norus. Jis visos kūrinijos kūrėjas, palaikytojas ir naikintojas. Kartais žmonės sako, kad Dievas tai meilė. Dievas yra meilės šaltinis, bet ne tik tai. Jis viskas ir anapus visko.

Guru mus moko slaptingos meditacijos, kurios dėka galima kiekvieną akimirką jausti šią superasmenybę - Krišną. Ne tik jausti bet matyti ir bendrauti su Juo. Ne tik bendrauti bet ir veikti pagal Jo planą, veikti iš meilės... Tai galima palyginti su pagavimu niekad nesibaigiančios bangos ir plaukimu pučiant gaiviam vėjeliui :D