Tai vienas iš žmonių kuriam esu kone labiausiai dėkingas už tai ką turiu. Ji rūpinasi kaip vaikais, su meile, skiria mum visą savo laiką. Bet turiu pasakyti ir reikalauja itin daug. Jos dėka mes turime pavydėtinas galimybes tobulėt, nors dažnai protas cypia ir kaista - kartais net norisi bėgti lauk... Matadži reikalauja aukščiausios kokybės, šlifuoja mūsų ego - moko tikro nuolankumo. Bet gerai apmąstau ko iš ties noriu ir su džiaugsmu einu per išbandymus.
Taigi, širdies šveitimo procesas yra rimtas darbas, kuris detaliai aprašytas Vedose. Konkrečios pakopos, konkretūs išbandymai jose ir konkrečios priemonės juos įveikti. Nereikia išradinėti dviračio, reikia tiesiog dirbti ir ateina neįtikėtini rezultatai.
Kartą tiesiog susimąsčiau po 3 metų intensyvaus gyvenimo šventykloje: "Per vos kelis metus gavau tiek daug, kiek net neįsivaizdavau egzistuojant. Ir jei palyginti su tuo ką investavau - tai visiškas niekis įvertinant rezultatus."
Ir tai tik pradžia pradžia pradžia, rimtas darbas dar neprasidėjo. Žmonės galvoja, kad dvasinė veikla - laiko švaistymas, bet esu gyvas įrodymas, kad ne. Net iš materialios pusės vertinant, jei aš "prašvaistęs" beveik 5 metus šventykloje mesčiau šį darbą su savim - ar būčiau praradęs tiek brangaus laiko? NE!! Su tokiom savybėm, kurias įgijau aš galiu pasiekti daug daugiau materialiame gyvenime pradėdamas nuo nulio, nei būčiau siekęs karjeros nuo pat pradžių. Šios pastangos nieko neatima, tik duoda tai ko trūksta.
Noriu dar ir dar ir dar pašlovinti Guru matą. Ji yra šventasis, ji nuo jaunystės rimtai užsiėmė dvasine praktika ir dabar šimtus žmonių įkvepia, palaiko jų pirmuosiuose žingsniuose, džiaugsmuose ir išbandymuose.
Guru mata visą dieną atlieka transcendentinę veiklą. Ši jos diena prasidėjo nuo 1 h ryto. Ji atliko šventų vardų meditaciją, studijavo šventraščius, garbino Dievybes, gamino šventą maistą, siuvinėjo rūbelius, bendravo su žmonėm. Dar laukia paskaita ir lagaminų pakavimas, nes ryt išvykstame į Lietuvą.
Dievybių garbinimas - tai tam tikra meditacijos formą... Aš padėjau Guru Matadži rūpintis Dievybėm ir grožėjausi jos transcendentine koncentracija. Ji visai pamiršo kas dedasi aplink ir garsiai mąstydama tarė: "O Krišna!! Jau pusę septynių... Aš vėl buvau transe ir nepastebėjau kaip laikas praėjo... Sankirtan!!! Pažiūrėk į Viešpatį - Jis toks gražus... Jis toks gražus.. Ką aš galiu padaryti, Jis toks gražus." Potraukis Dievui - tai tikras dvasinis turtas. Ir niekas kitas - tik tai. O Guru Mata neturi nieko, tik šį turtą, kurio net vienos dulkelės nenupirksi už viso pasaulio pinigus.
Dievybės kasdien išmaudomos ir aprengiamos naujais rūbeliais.Dievybių garbinimas - sudėtinga tema, šia veikla gali užsiimti tik brahmanai.
Prasado (dvasinio maisto) gaminimas - tai labai rimta meditacija. Viskas ką Guru Mata pagamina ir pašventina tampa tikru nektaru
Paklausykite transcendentinių garsų -Guru Mata siuvinėja Dievybių rūbelius - slapta daryta nuotrauka ir įrašas. Fone aš plaunu indus :)
Gurumataji ki jay!
AtsakytiPanaikintiLabai ačiū už straipsniukus, tikrai idomu.
AtsakytiPanaikintiSveiki.. Norėjau paklausti, kodėl Jūsų visas dėmesys yra skirtas džiaugsmo potyriui ? Taip pat, būtų labai įdomi Jūsų nuomonė apie šiuos video. Ačiū!
AtsakytiPanaikintihttp://www.youtube.com/watch?v=ULaiDcHPlJg
http://www.youtube.com/watch?v=LCQrwm3V1mg
Kam kreipti visą dėmesį skausmo potyriui? O jei ne skausmo, tai kas belika? Todėl ir kreipiam dėmesį į ten, kur galima rasti džiaugsmo. Kaip ir visos gyvos būtybės.
AtsakytiPanaikintiTuose video žmogus pasakoja taip vadinamą impersonalizmo idėja.
Jis teigia, kad jokio Dievo nera, nes zemėje egzistuoja blogis.
Teiginys nelogiskas, nes galime teigti, kad sviesa neegzistuoja, nes tamsoje jos nesimato. Dievas nesukūrė blogio, bet paliko mum laisvę ie jei ją neteisingai naudojam - patys kuriam blogį.
Ir aš visiškai pritariu -aklas tikėjimas yra beverčiai sentimentai. Žmogus tui užzsiimti meditacija ir pats patirti Dievą.