Nemačiau tokio žmogaus niekad, su kuriuo vos kelias valandas pabendravus - gimtų širdyje toks ne šio pasaulio dėkingumas ir meilė.
Nuoširdžiai sakau - aš to niekad nemačiau. Mokytojas paskaito paskaitą ir išvažiuoja - o žmonės kaip pakvaišę bėga iš paskos.
Vieną didelę pamoką gavau - labai aiškiai pamačiau, kad tai, ką laikiau savyje kaip meilę - pasirodo ne visai meilė...
Bet būnant su mokytoju - visi patyrė kažką stebuklingo - ir aš nieko neturiu gyvenime brangesnio...
Ir dar supratau, kad tikra meilė yra pats galingiausias ginklas. Šitas ginklas nugali tinginystę ir praskaidrina tamsiausią naktį.
Išlydėjom mokytoją į oro uostą. Buvo dar likę kelios minutės ir visame triukšme ir žmonių skubėjime mokytojas paskaitė paskutinę paskaitą :))
Paprastai toks procesas vyksta gamtoje ar vienuolynuose
Bet mokytojas sukūrė stebuklingą erdvę viduryje Kali jugos siautulio - ūžiančios valymo mašinos, per garsiakalbius rėkiantys pranešimai, nesiliaunantis žmonių srautas. Bet mes visi patekom į stebuklingą burbulą - dvasinę kapsulę :)) Tokie gilūs pamokymai, persunkti dvasinės jėgos visiškai sukaustė dėmesį ir širdį pripildė begalinio džiaugsmo
Netrukus sudėsiu visas paskaitas parsisiųsti.
Mokytojas išvažiuoja |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą