Paralelinis pasaulis

Dirbk, pirk ir mirk.
Žmogus baigia mokslus, keliauja, pradeda dirbti, susilaukia palikuonių, pasensta ir miršta. Tiek daug vargo ir pastangų - o rezultatą mirtis pasiima.

Aš nemėgstu dirbti. Mėgstu ilsėtis ir tuščiai leisti laiką. Bet jau penktus metus galite mane matyti nuo ryto iki vakaro plušant. Ir dažniausiai tai monotoniška, išoriškai pilka veikla.

Štai ir dabar, būdamas Amerikoje aš neišeinu iš vieno pastato. Keliuosi anksti, kartoju mantrą, plaunu Dievybių indelius, gaminu maistą, plaunu indus, tvarkau kambarius, atlieku arati ceremoniją. Praktiškai tą patį daro ir Guru su žmona. Tik jie keliasi daug ankščiau ir gulasi vėliau. Na ir aš ištaikau akimirką pailsėti, o jie dažniausiai ne.

Kas gali priversti mane, savo noru tiek plušėti?

Šitai gali suprasti tik tas, kuris pajuto bhakti jogos skonį. Matai, visai šalia mūsų egsituoja paralelinis pasaulis. Ir jis daug tikresnis nei tas, kurį matome. Dvasinė praktika - kiekvieną dieną vis ryškiau išmokti regėti šį pasaulį vidinėmis akimis ir vis giliau į jį pasinerti. Nors išoriškai bhkati jogas atrodo čia pat, iš ties jis kasdien vis giliau neria į dvasinį pasaulį. Net kai bhakti jogas miršta išoriškai tai atrodo kaip paprasta mirtis, bet niekas nesupranta ką iš ties patiria toks žmogus mirties akimirką.

Žmogus, kuris neatrado šio vidinio pasaulio miršta labai liūdnai. Jis iš baimės ir skausmo apsidirba ir sustengsta....

Taigi šiandiena yra mano pati geriausia diena gyvenime!!! Kaip ir kasdien :) Todėl, kad kasdien vis labiau patiriu Dievą ir gilinu santykį su Juo. Tai yra religija. Tai yra joga, Tai yra dvasinė praktika. Ne aklai kažkuo tikėti ir save tapatinti su tam tikra grupe, bet kasdien gyvai vis labiau patirti Krišną ir užmegsti vis gilesnį santykį su Juo. Ir visiškai nesvarbu ar žmogus vienuolis ar daugiavaikis - jis gali kiekvieną dieną žadinti dvasinę sąmonę.

Na ir jei aš galiu tai daryti, vadinasi gali bet kas. Tereikia rimto gido šiai kelionei. Ir tai ne tik kiekvieną dieną nuostabiausias nuotykis. Dvasiniai lobiai vienintėliai turi išliekamąją vertę, o visą kitą nusineša laikas.

Klausimai

Šio blogo naujiena - klausimų atsakymų skyrelis.
Prašau siųskite man klausimus - su dideliu džiaugsmu pamėginsiu atsakyti. Jei nežinosiu atsakymo - rasiu kas žinos.

Laukiu Jūsų klausimų!!!

Tapk iš ties laisvas

Žmonės dažnai deklaruoja kaip vertybę arba net kovoja dėl laisvės. 

Vedos atskleidžia tikrą laisvės paslaptį.  Net šiek tiek žinantys apie sielą žmonės neturi jokio supratimo kaip stipriai mus supančiojusi materiali energija.

24 val per parą mes vergaujam protui. Yra ką protas mėgsta ir mes tenkiname jo troškimus ir yra ko protas nemėgsta ir mes stengiamės to išvengti. Tokiu būdu materiali gamta mus tampo už virvučių kaip visiškai paklusnią marionetę.

Štai koks pavyzdys, mokslininkai pasinaudodami malonumo/skausmo pojūčiu, nuotoliniu būdu valdo žiurkę:

Ar negaila jums šios žiurkytės? Bet išties kiekvienas iš mūsų yra tokioje pat situacijoje - esame visiški savo juslių vergai. Ir jokio skirtumo ar gamta tiesiogiai tampo už virvučių ar per mokslininkus. 

Ir kokia didžiausia kvailystė? Kad man ir daugumai kitų žmonių tai patinka!! Žmogus turi tvirtą įsitikinimą, kad tokia vergystė savo juslėm atneš vidinį pasitenkinimą. 

Deja juslių tenkinimas atneša tik laikiną palengvėjimą, bet tuo pat metu dar labiau mus supančioja. Supančioja ir tempia žemyn. Visi gyvūnai kažkada buvo žmonės.. 

Kokia yra bėda? Bėda, kad bet koks juslinis pasitenkinimas neduos absoliučios palaimos, kurios trokšta mūsų širdis. 

Kita bėda, kad už patirtą materialų džiaugsmą reikės sumokėti tokia pat kančia. 

Kodėl Dievas toks žiaurus? Ne nežiaurus. Bet bet koks savanaudiškas veiksmas reiškia imti. Todėl net pats nekalčiausias veiksmas - obuolio valgymas - yra grynas savanaudiškumo aktas. Grubus ėmimas iš išorės. Ir tai niekad sielos nepatenkins, bet tik suteiks kančią. Dėl tokios padėties patys tik ir kalti. Mes taip stipriai supančioti šios išorinės energijos, nes vis dar tikim, kad juslių tenkinimas atneš širdies ramybę.

Mes degame juslinio pasitenkinimo gaisre. Gaisre, kuris kiekvieną akimirką mus verčia kaip ciuciukus šokti pagal proto norų diktatą. Ir ką už tai gauname? Garantuotas kančias, ligas ir mirtį - tai rezultatas. Tai kaina už trečiarūšę prekę - juslinį pasitenkinimą. 

Visiška individo laisvė, kada jis norės pasakyti "GANA! Aš to nebenoriu!" 

Ir ką tada daryti? Šauktis Krišnos pagalbos: "Krišna, išvaduok mane iš šios vergystės. Išvaduok iš šios vergystės ir parduok į kitą, į vergystę tyrai meilei. Nebenoriu vergauti savanaudiškiem savo norams, noriu būti pavergtas nektaru plūstančios meilės..."

Tokia reikšmė yra Maha Mantros:

Harė Krišna Harė Krišna

Krišna Krišna Harė Harė

Harė Rama Harė Rama

Rama Rama Harė Harė

Jei su šia nuotaika kartoti didžiąją išsivadavimo mantrą, tuomet tą pat akimirką pajuntame Krišnos buvimą šalia ir absoliučią sąmonės transformaciją....

Ieškantiems šviesos

Dvasinė praktika, tai iškilniausias nuotykis. Tai absoliutus iššūkis. Tai dramatiškiausias mūšis. Tai herojiškiausias žygdarbis. 

Galima viską šiame pasaulyje pamatyti, suvalgyti, surūkyti, pačiupinėti, bet galiausiai darosi ankšta. Žmonės sako: „Geriau žvirblis rankoj, nei briedis lankoj“, bet Šrila Prabhupada mums davė kitą paradigmą: „Jei medžioti, tai raganosį...“

Tegul tai ir neįmanomai sudėtinga misija, bet eikime į tikrą šviesą. Nesvarbu jei žūsim pakeliui...

Išties šioje kelionėje nėra pralaimėjusių, todėl bet kokioms aplinkybėmis drąsiai reikia žiūrėt į priekį. Bėgti, eiti, šliaužti, bet į priekį. Ką galima prarasti? Tiktai mirtį. Pirmyn!

Guru ir Guru Mata

Kartais būna tokie gilūs ežerai, kad ir kiek benertum – dugno nepasieksi.  Taip ir Guru bei Guru matadži tikėjimas į Šrilą Prabhupadą. Kiek aš bepažinčiau Jų pasitikėjimą savo dvasiniu mokytoju – Šrila Prabhupada - tiek nesimato galo.

Noriu papasakoti kaip gražiai būdami namie jiedu tarnauja Radha Damodarai. Kai aš atsikeliu 4 ryte, mokytojas su žmona jau būna sukartoję savo džiapos minimumą ir užsiima tarnyste Dievybėm. 

 

Ir štai kokius nuostabius valgius kelis kart per dieną siūlo Dievybėm:

Bremeno Kirtanijos :)

Taip, mes pamišę. Ir tai tik pradžia.

Nebūna geriau

Vakar festivalyje kirtanas prasidėjo 19 val. ir baigėsi po pirmos nakties. Nereikia pamiršti, kad rytinė programa vėl prasdėjo nuo 4:30 ryto. Spėju šios dienos kirtanai taip pat šiek tiek užsitęs.

Harė Krišna mantros kirtanas (dainavimas) yra fenomenas, kuris neturi jokių analogų. Nors tai nėra labai pigu, bet be jokių abejonių nėra tam jokių analogų. Yra? Aš nemačiau nė iš tolo nieko panašaus.   

Šio festivalio metu eilinį kartą regėjau kaip kone pirmą kartą dalyvaujantys kirtane žmonės pajunta nesuvokiamą laimę. Nesuvokiamą, nes statistiniai žemės gyventojai nė iš tolo niekad nepatiria kažko panašaus. Žmonėms tokios emocijos, išgyvenimai ir jausmai yra nepažinta paslaptis. Harė Krišna mantra yra absoliučiai nemateriali, bet dvasinė garso vibracija, kuri pakelia žmogų į visiškai trancendentinį lygį.  Ir tai patiriant  ima atsiverti vedų žinios širdyje...

Kiekvieną kartą žmogus susilietęs su mantra pajunta vis gilesnę širdies transformaciją ir vis intensyviau regi dvasinę realybę. Festivalio garbės svečiai – dvasiniai mokytojai jau ne vieną dešimtmetį draugauja su Harė Krišna mantra.

Man vėl teko auksinė galimybė būti su mokytoju, nes jis taip pat viešėjo šiame susibūrime!!!

Visiškai mechaniškai ir inertiškai nuvykęs pasitikti mokytojo oro uostę eilinį kartą patyriau transformuojantį  bendravimo su šventu žmogumi efektą.

Mokytojas vien savo buvimu taip mistikai paveikia aplinkinius. Staiga visų širdyse pabunda tokia meilė!!! 

Mokytojui išvažiuojant, grupė žmonių jį atsivijo net iki pat Vilniaus (kai kurie iš jų mokytoją matė pirmą kartą), kai kurie verkė... 

Man Krišna padovanojo galimybę keliauti į JAV kartu su mokytoju. Būsiu išvykęs apie 3 savaites ir turėdamas progą visad pasistengsiu nuotykiais pasidalinti su jumis!

Vaišnavų vasaros festivalis

Pagaliau liko vos kelios dienos!!  Pats svarbiausias metų įvykis Pabaltijo krašte - Vaišnavų Vasaros festivalis. Išties tokie renginiai - tai svarbiausi įvykiai visatos mastu. Verta viską paaukoti už galimybę čia pabūti. 120 ha plote. Daugiau nei 1500 dalyvių. Tai Tavo laikas įsiklausyti į save ir santyki su Absoliučia Visuma - Krišna.

Jei kyla kažkokios abejonės - vyk jas lauk. Nepasiduok protui, atsiduok supersielai -  susitiksim festivalyje!

www.summerfestival.lt

Nykus vienuolių gyvenimas

Vienuolio gyvenimas yra labai nuobodus ir asketiškas. Vienuoliai atsisako visų džiaugsmų ir liūdnai leidžia savo dienas...  Dabar mes apsistojome kaime.

Iš tikro visai nėra svarbu ar žmogus vienuolis ar daugiavaikis, ar turtingas ar vargšas – jei jis ryžtingai užsiima dvasine praktika – jis mėgaujasi pirmarūšia laime. Jis pats laimingiausias ir sėkmingiausias.. Jis ragauja tai, apie ką daugelis net nežino.

Aš nenoriu, mielas skaitytojau, Tavęs auklėti ar  įtikinti. Paprasčiausiai kasdien pats tai patiriu. Mėginu mėgautis tenkindamas jusles, ir palaimos ten nerandu. Aš - studentas. Ko mokausi? Mokausi patirti laimę kitaip - suteikiant džiaugsmą ne tiesiogiai sau, o absoliučiai visumai – Krišnai.

Kasdien to besimokant vis geriau suprantu, kad tai natūralus instinktas, miegantis mano širdyje. Tiesiog reikia prisiminti šiuos įgūdžius.   

Ką galima veikti kaime? Kasdien perkame mažiausiai 30 l pieno, paaukojam jį Dievybėm, išgeriam ir tada... žadiname savo dvasinius instinktus ;p

Kelionės su misija

Nežinau ar kam ir bepasisekė taip nuostabiai gyventi. Mūsų kompanija iš septyniolikos vienuolių keliauja po Lietuvą. Kelionės visada reiškia nuotykius. Bet mūsų kelionės nepaprastos – mes keliaujame su pačia svarbiausia misija – platindami mistinę Harė Krišna mantros vibraciją. Tai ne šiaip sau keliauti. Pati absoliuti visuma – Krišna asmeniškai rūpinasi kiekviename mūsų žingsnije. Nes tai Jo misija. Nes tai Jo planas ir mes pagal išgales stengiamės jį vykdyti... 

Ananda Vardan prie ežero skaito rytinę paskaitą

Keliaudamas pagal Jo planą ne tik kiekvieną akimirką džiaugiesi, bet ir jauti kaip artėji link galutinio sielos tikslo, kaip kaupi dvasinius turtus, jauti kaip kiekvieną dieną tavo samonė skleidžiasi ir grįžta į pirminį savo būvį.

Su mumis keliauja trys Dievybės – Džaganatha, Baladeva ir Subadra. Visa komanda vadovaujama Ananda Vardhanos mokosi atiduoti Jiem visą savo meilę. O Krišna Savo ruožtu mumis taip rūpinasi... Savo rūpesčiu neišvengiamai papirkdamas savo pusėn net kiečiausią širdį.

Vakar, palikinėjant Vilnių, Krišna iškrėtė pokštą. Jis atsiuntė gerokai įšgėrusį vyruką kuris su žmona paprašė jiem pagroti. Netrukus Jis pasidarė agresyvus ir ėme kabinėtis prie bhaktų. Bhaktai nelabai kreipė į jį dėmesį, kol jis neužkabino Balaramą nešusio Vadimo. Vadimas pamatęs, kad kažkas kėsinasi į Balaramą, iškarto pokštelėjo jam į dantis. Jis gerokai atšokęs nukūrė namo. Jau visiem susėdus į mašiną staiga jis pasirodė vėl ir greitais žingsniais grėsmingai ėmė artėti. Jo rankos laikė didelį kūjį....

Ananda Vardan iššoko iš autobuso ir ramiu balsu ištiesęs ranką jį sustabdė: „Ką tu darai?“

Jis tiesiog šūkavo ragindamas mus greičiau išvažiuoti. Matydamas Anandan Vardan ramumą jis buvo pasimetęs... Staiga atbėgo kaimynai ir išvijo jį namo.

Nežinau koks Krišnos planas, bet Jis paprastai vienu žingsniu pasiekia tūkstantį tikslų. Jis ir kaimynus užėmė tarnystę (ginti Dievo tarnus – labai daug malonės suteikiantis veiksmas) ir Vadimas buvo užimtas tarnyste (Jo kumščiai didesni už tą kūjį ir čia pasitaikė proga pasitarnauti Krišnai  juos pasikasant), taip pat Krišna šiuo atsitikimu labai stipriai pašlovino Anandą Vardaną, parodydamas jo bebaimiškumą, romumą ir pasitikėjimą Dievu.  

Keliaujam po Lietuvą

Šiuo metu toliau tęsiam kelionę po Lietuvą. Šiandien atvykome į Vilnių. Kauno ir Talino vienuolių komanda. Keliaujam drauge. Pats nuostabiausias principas, kurį atrandu - paklusimas Krišnos valiai. Tiesiog iš noro Jį patenkinti - daryti tai, ko Jis nori.  Kaip tai žinoti? Klausti Guru ir jo paskirtų autoritetų. Jei tik gyveni vergaudamas proto norams - nieko naujo. Bet jei griežtai veiki pagal Krišnos valią - kiekvienas žingsnis tampa kaip šokis.

Net išoriškai materiali veikla, kuri daroma paprašius švento žmogaus, tampa išlaisvinančiu nektaru. Todėl sėkmingas tas, kuris per paramparą (mokytojų mokinių seką) gavo kokios nors tarnystės (veiklos). Net pačios paprasčiausios. Visiškai nesvarbu kokios.

Šiandien gavau galimybę harinamos metu vežti garsiakalbį. Nieko nuostabiau nesu patyręs...