Paralelinis pasaulis

Dirbk, pirk ir mirk.
Žmogus baigia mokslus, keliauja, pradeda dirbti, susilaukia palikuonių, pasensta ir miršta. Tiek daug vargo ir pastangų - o rezultatą mirtis pasiima.

Aš nemėgstu dirbti. Mėgstu ilsėtis ir tuščiai leisti laiką. Bet jau penktus metus galite mane matyti nuo ryto iki vakaro plušant. Ir dažniausiai tai monotoniška, išoriškai pilka veikla.

Štai ir dabar, būdamas Amerikoje aš neišeinu iš vieno pastato. Keliuosi anksti, kartoju mantrą, plaunu Dievybių indelius, gaminu maistą, plaunu indus, tvarkau kambarius, atlieku arati ceremoniją. Praktiškai tą patį daro ir Guru su žmona. Tik jie keliasi daug ankščiau ir gulasi vėliau. Na ir aš ištaikau akimirką pailsėti, o jie dažniausiai ne.

Kas gali priversti mane, savo noru tiek plušėti?

Šitai gali suprasti tik tas, kuris pajuto bhakti jogos skonį. Matai, visai šalia mūsų egsituoja paralelinis pasaulis. Ir jis daug tikresnis nei tas, kurį matome. Dvasinė praktika - kiekvieną dieną vis ryškiau išmokti regėti šį pasaulį vidinėmis akimis ir vis giliau į jį pasinerti. Nors išoriškai bhkati jogas atrodo čia pat, iš ties jis kasdien vis giliau neria į dvasinį pasaulį. Net kai bhakti jogas miršta išoriškai tai atrodo kaip paprasta mirtis, bet niekas nesupranta ką iš ties patiria toks žmogus mirties akimirką.

Žmogus, kuris neatrado šio vidinio pasaulio miršta labai liūdnai. Jis iš baimės ir skausmo apsidirba ir sustengsta....

Taigi šiandiena yra mano pati geriausia diena gyvenime!!! Kaip ir kasdien :) Todėl, kad kasdien vis labiau patiriu Dievą ir gilinu santykį su Juo. Tai yra religija. Tai yra joga, Tai yra dvasinė praktika. Ne aklai kažkuo tikėti ir save tapatinti su tam tikra grupe, bet kasdien gyvai vis labiau patirti Krišną ir užmegsti vis gilesnį santykį su Juo. Ir visiškai nesvarbu ar žmogus vienuolis ar daugiavaikis - jis gali kiekvieną dieną žadinti dvasinę sąmonę.

Na ir jei aš galiu tai daryti, vadinasi gali bet kas. Tereikia rimto gido šiai kelionei. Ir tai ne tik kiekvieną dieną nuostabiausias nuotykis. Dvasiniai lobiai vienintėliai turi išliekamąją vertę, o visą kitą nusineša laikas.