Krišna ir miške Krišna

Tris dienas praleidau miške, prie šventosios upės. Palapinė, laužas, šventas vardas ir apmąstymai.
Netoliese gyvena dvi mano labai gerų draugų šeimos. Abu pasistatė po šiaudinį/molinį namuką, saulės bateriją ir laimingai gyvena augindami cukinijas.

Pas juos sutikau iš Amerikos atvykusį 20 metų jaunuolį, kuris už paskutinius pinigus nusipirko bilietą į vieną pusę ir išvyko ieškoti gyvenimo tiesos... Nedidelė tikimybė tokį žmogų sutikti miške :) Bekepdami cukinijas ant laužo ilgai ilgai šnekėjom apie Krišną ir dvasinę praktiką.

Šiaudinuko vidus

Sutiktas jaunuolis vardu Adam, jo senelis kilęs iš Lietuvos

Šiaudinuko baigiamieji darbai...

Išgirsti vidinį draugą

Būdamas moksleiviu pastebėjau, kad egzistuoja nesuvokiama jėga. Ši jėga kaip likimo ranka moko ir veda kiekvieną. Tereikia įsiklausyti ir leistis vedamam... Aš supratau, kad kiekvienas eina nuostabiu keliu į tolimą, bet labai svarbų tikslą... Nežinojau koks tas tikslas, bet kiekvieną kartą susidūręs su nežinomybe labai dėmesingai įsiklausydavau, kur ši likimo ranka nori mane nukreipti.

Maniau, kad ši ranka yra kažkokia neišreikšta energijos forma, o dabar suprantu- Jis gyvas asmuo. Visų mūsų geriausias draugas.

Pasaulis visada mėgins atitraukti nuo įsiklausymo į šio draugo žodžius, tokia jau jo pareiga. Bet nepasiduokim ir išgirskim tylų balsą viduje, tylų mūsų draugo kvietimą eiti pirmyn į šviesą.

Į Ameriką su dviem doleriais

Štai ir prabėgo mano vizitas Amerikoje. Praktiškai visą laiką prabuvau viename pastate. Buvau vos porą kartų nuvykęs į parduotuvę ir kelioms minutėm į Hiustoną. Taip ir neturėjau progos išleisti atsivežtus du dolerius, bet paskaičiavau, kad nepakaks jų kelionei iš Vilniaus į Kauną, tad Guru Mata davė dar 10.

Nors išoriškai visą laiką prabuvau viename pastate, tačiau širdyje pabuvau taip toli, kaip niekad iki šiol. Noriu visam pasauliui papasakoti, kokia stipri yra meilės jėga. Kokie neatrasti klodai yra kiekvieno krūtinėje.

Mano giliausia realizacija visos kelionės metu  - nėra aukštesnio principo už tarnystę dvasiniui mokytojui. Kokie tai saldūs trancendentinės meilės mainai!!! Šie mainai paperka net Krišnos širdį. Paperka ir suriša...

Kas supranta apie ką kalbu, tas supranta. Kas nesupranta - mano žodžiai tik nesukramtoma paslaptis, bet mano svajonė - kad visas pasaulis tai pažintų.

Harė Krišna!!! Rytoj ryte išskrendu į Lietuvą!!!! Myliu Jus visus!
Jūsų tarnas
Sankirtan das.

Pranašingu guru žodžiai

Guru labai susirūpinęs mano skaudančiu kaklu (mane perpūtė oro kondicionierius) nuvežė mane pas akupunktūros specialistą, kuris atliko gydimo seansą. Į kaklą ir kojas (!!!) daktaras susmeigė adatas. Net kelis centimetrus gilyn. Po gero pusvalandžio adatas ištraukė ir iškarto pajutau nuostabų procedūros efektą. Bet aš ne apie tai.

Grįždami užsukome į parduotuvę, ir kaip įprasta Guru dažnai pasidalina savo realizacijom. Guru pacitavo Bhagavad Gitos posmą:
 

Kai nusileidžia naktis visoms būtybėms, susitvardžiusiam iš­aušta diena. Kai visos būtybės prabunda, ateina naktis įsigili­nusiam į save išminčiui. 

BG 2.69

Guru pakomentavo, kad vaišnavui dvasinė praktika ir dvasinis pasaulis - Diena ir realybė. O paprastam materialistui gyvenimas yra tai kas vyksta išoriniame pasaulyje. O dvasinė praktika rodosi kažkoks išmislas.
 Tada Guru giliai susimąstęs tarė: "Štai atrodo toks ramus gyvenimas aplink. Žmonės Amerikoje visiškai atsipalaidavę ir galvoja, kad yra saugūs, bet tai iliuzija, tik laiko klausimas kada viskas apsivers, nes tokia materialaus pasaulio prigimtis, kad kančia yra neišvengiama. O štai žmogus gyvenantis dvasinį gyvenimą patiria visai kitokia egzistenciją..." Paprasti žodžiai, kuriuos tiek daug esu girdėjęs, bet ištarti Guru mistiškai įėjo į mano širdį giliau nei akūpunktūristo adatos..

Nepraėjus nė valandai Teksase įvyko susišaudymas. Trys žmonės žuvo.

Širdį gniaužianti istorija

Šiandien A.Č. Bhaktivedhanta Svami Prabhupada gimimo metinės. Jis gimė 1896 Kalkutoje, Indijoje.

Papasakosiu jums vieną širdį gniaužiančią istoriją. Apie 1950 uosius metus, Advaita Bhavano šventikas pastebėjo kartą ar du per mėnesį pasirodantį  bengalų džentelmeną, dėvintį baltus vaišnaviškus rūbus. Jis atsisėsdavo salės gale ir daugelį valandų kartodavo mantrą su džiapos karoliais. Jo meditacija buvo labai gili. Po to jis visad padėkodavo šventikui už atliekamą tarnystę.

Ilgą laiką šis džentelmenas nepasirodydavo, bet 1965 metais šventikas pastebėjo salės gale šafraninės spalvos rūbais vilkintį sanjasį (keliaujantį vienuolį). Jis atpažino, kad tai tas pat džentelmenas, kuris reguliariai čia užsukdavo. Sanjasis kartojo mantrą, jo ranka judino maldos karolius, akys buvo užmerktos ir iš jų liejosi ašaros. Taip prasedėjęs iki pat vakaro nusilenkė ir kaip įprasta padėkojo vietos šventikui.

Šventikas pasiteiravo: "Aš jus matau čia tiek daug metų. Kas jūs toks?"

Vienuolis atsakė: "Mano vardas Abay Čaranaravinda Bhaktivedanta Svami Macharadž. Esu nevertas mokinys mano Dieviško mokytojo Jo Dieviškos malonės Srila Bhaktisidhanta Sarasvati Thakura"
"Čia vis ateinu, nes mano Guru davė neįmanomą misiją. Jis nori kad keliaučiau į Vakarų šalis ir skleisčiau Dieviškus Šri Čaitanjos mokymus. Ten yra nesuskaičiuojamai daug sielų, kurios niekad negirdėjo apie Šri Šri Radha-Krišną ir dėl to kenčia. Neįsivaizduoju kaip šita misija gali pavykti, todėl ateinu į šiuos Advaitos namus, kur Jis ir Nitjananda prabhu ir Šri Čaitanja Mahaprabhu susitikdavo ir planuodavo sankirtanos judėjimą. Čia jie pradėjo meilės Dievui potvynį kuris užliejo Indiją ir tęsiasi net iki dabar. Todėl aš čia labai nuoširdžiai meldžiuosi, kad jie duotų man malonę, kad įgalintų mane ir vestų. Aš noriu patenkinti savo mokytojo troškimą, bet jaučiuosi nekvalifikuotas"

Jam taip kalbant iš akių liejosi ašaros ir skruostais riedėjo žemyn. Jis tęsė: "Ryt išvykstu į Kalkutą ir laivu plauksiu į Ameriką. Nežinau kas manęs ten laukia, bet čia meldžiu pagalbos." Tuomet jis labai nuolankiai paprašė šventiko palaiminimų.

1980 metais tas pats šventikas pastebėjo savo šventykloje baltaodžius vaišnavus. Jie pasiūlė įsigyti Back to Godhead žurnalą. Pavartęs šį žurnalą šventikas pastebėjo Įkūrėjo Ačarijos nuotrauką ir atpažino, kad tai senas jo draugas ir suprato, kad jam pavyko....

Labai rekomenduoju pasižiūrėti šį dokumentinį filmą apie Šrila Prabhupadą:

Džordžo Harisono prodiusuotas albumas

1971 metais Džordžo Harisono prodiusuotas albumas. Meditacinės muzikos komplektas, kurį rekomenduoju parsisiųsti:

	01-Govinda.mp37.69 MB
	02-Sri Gurvastakam.mp34.63 MB
	03-Bhaja Bhakata And Arati.mp311.76 MB
	04-Hare Krishna Mantra.mp35.09 MB
	05-Sri Isopanisad.mp35.73 MB
	06-Bhajahu Re Mana.mp312.46 MB
	07-Govinda Jaya Jaya.mp38.21 MB

Džordžas Harrisonas apie meditaciją:

Visi mes ieškome Krišnos.
Kai kas to nesupranta, tačiau taip yra.
KRIŠNA yra DIEVAS, viso to, kas egzistuoja, šaltinis, viso to, kas buvo, yra ir bus, Priežastis.

DIEVAS begalinis, todėl JIS turi daugybę vardų:
Alachas - Buda - Jehova - Rama: Visi yra KRIŠNA, visi yra VIENA.

Dievas nėra abstraktus. Yra asmeninis ir beasmenis Dievo aspektai, tačiau jie kyla iš AUKŠČIAUSIOS, AMŽINOS, kupinos PALAIMOS ir ŽINOJIMO Dievo asmenybės. Lygiai kaip vienas vandenyno lašas turi visas vandenyno vandens savybes, taip ir mūsų sąmonė turi visas DIEVO sąmonės savybes. Tačiau dėl mūsų susitapatinimo ir prisirišimo prie materialios energijos (fizinio kūno, juslinio pasitenkinimo, materialaus turto, ego ir t.t.) mūsų tikroji TRANSCENDENTINĖ SĄMONĖ yra užteršta, tarytum nešvarus veidrodis, kuris negali tyrai atspindėti tikrovės.

Per daugybę gyvenimų mūsų prisirišimas prie LAIKINUMO vis augo. Šį laikiną kūną, mėsos ir kaulų maišą, mes laikome savo tikrąja tapatybe ir priimame šią laikiną situaciją kaip galutinę ir vienintelę tikrovę.

Visais laikais, didieji IŠMINČIAI ir ŠVENTIEJI buvo gyvas įrodymas, kad ši amžinoji DEIVIŠKOJI SĄMONĖ yra prieinama kiekvienam. Kiekviena siela yra potencialiai dieviška.

Krišna sako Bhagavad Gitoje: "Nurimęs savyje, išsilaisvinęs nuo visų materialių nešvarumų, jogas pasiekia aukščiausios laimės būseną bendraudamas su Aukščiausiàja Sąmone" (VI, 28)

JOGA (mokslinis savęs ir Dievo suvokimo metodas) yra procesas, kurio pagalba mes apvalome savo sąmonę, išvengiame tolesnio užsiteršimo ir pasiekiame tobulą SĄMONINGUMO ir PALAIMOS būseną.
Jei Dievas yra, aš noriu Jį pamatyti. Nėra pagrindo kažkuo tikėti be įrodymų. Krišnos sàmonė ir meditacija yra metodas, kuris tau iš tikrųjų padės patirti DIEVĄ. Tu gali iš tikrųjų JĮ pamatyti, JO klausytis, su JUO žaisti. Galbūt tai skamba fantastiškai, tačiau Jis iš tiesų yra čia, šalia tavęs.

Yra daug jogos kelių: Radža joga, Gjana joga, Hatha joga, Kriya joga, Karma joga, Bhakti joga. Visi jie patrvirtinti šių metodų MOKYTOJŲ.

BHAKTIVEDANTA SVAMIS, kaip nurodo pats jo titulas, yra BHAKTI jogos, t.y. atsidavimo ir meilės jogos mokytojas. Kiekvieną darbą, žodį, mintį aukodamas DIEVUI ir giedodamas JO Šventuosius Vardus, atsidavęs DIEVO pasekėjas greitai išsiugdo Dievišką samonę.

Giedant:

Harė Krišna, Harė Krišna
Krišna Krišna, Harė Harė
Harė Rama, Harė Rama
Rama Rama, Harė Hare

būtinai pakylama iki KRIŠNOS sàmonės. (Tik paragavus pyrago galima įsitikinti, kad jis skanus!)

Viskas ko tau reikia tai Meilė (Krišna) Hari Bol.
Džordžas Harisonas 31/3/1970

Trapi išorė ir nektariškas vidus

Visą šią savaitę vyko intensyvus pasiruošimas Krišnos atėjimo šventei. Šventės išvakarėse Guru ir Guru žmona miegojo tik 2 h. Kuomet pabudau per Krišnos gimtadienį - negalėjau pajudėti iš lovos. Oro kondicionierius perpūtė mano kaklą ir aš kamuojamas nepakeliamų skausmų raičiojausi ant lovytės visą dieną. Koks trapus pasaulis.

Nors fizinė būklė buvo ir ne kokia, bet Krišnos gimtadienis (o Jis šioje žemėje apsireiškė daugiau nei prieš 5000 metų) pripildytas tiek daug dvasinės energijos... Girdėdamas iš pirmo aukšto sklindantį kirtaną džiaugiausi iš visos širdies. Nors turiu tik lašo lašą bhakti, bet tai gelbėja net sunkiausiomis akimirkomis. Štai kokia bhakti yra naudinga. Rodosi pati nuostabiausia diena mano gyvenime. Ir Krišna dar atsiuntė tokią pamoką - sugebėjau dar labiau įvertinti nuostabią galimybę tarnauti Krišnos tarnam. Guru ir Guru Mata stengdamiesi kiek įmanoma pradžiuginti Krišną plušo visą dieną iš peties. O aš negalėjau Jiem padėti ;/ Gerai, kad buvo pakankamai kitų pagalbininkų. Bet suvokiau kokia begalinė nauda gaunama pasitarnaujant tokiom asmenybėm.

Galima vedų raštus skaityti skersai ir išilgai, bet jų prasmė liks nepasiekiama. Tačiau tarnystė dvasiniui mokytojui, atlikta su nuolankia ir paklusnia nuotaika, su entuziazmu - štai raktas, kuris Krišną paperka ir Jis atsiskleidžia...

Matot kaip vedinės žinios paslėptos nuo išdidžių...

Vakarop sugebėjau nušliaužti laiptais žemyn ir pasižiūrėti Guru Matadžės pastatytą spektaklį apie Brahmanų žmonas. Spektakliai apie Krišnos praeities žaidimus yra plūstantis nektaru balzamas širdžiai.

Jau ir visi padėjėjai nuvargę sugulė. o Guru ir Guru žmona tęsė tarnystę. Prigulę tik valandai, Jie toliau ruošėsi kitą dieną vyksiančiai šventei - Šrilos Prabhupados atėjimo metinėms.

Jie semia tiek daug džiaugsmo iš tarnystės Krišnai. Jie turi tokį stiprų troškimą suteikti džiaugsmo Dievui, kad pamiršta save. Nepaisant šio maratono Jiedu nuolat rūpinosi manimi ir stengėsi, kad kuo greičiau pasveikčiau.

Po tokio rūpesčio sugebėjau per Prabhupados atėjimo dieną atsikelti ir nušlubavau į virtuvę pasisiūlydamas kuo nors padėti. Ir Krišna išpildė mano troškimą - galėjau pagelbėti kepant Prabhupadai kačiorus (toks Indiškas patiekalas). Nėra man nuostabesnės šventės už Prabhupados atėjimą. AČIŪ Krišna AČIŪ Prabhupada AČIŪ Guru!!!

Nepatirti pojūčiai

Gyventi maksimaliai. Viską patirti. Ką ir kaip galima patirti? Meilė, džiaugsmas, skonis, šiluma, kvapas jaučiami prote. Ar gali būti kitaip?

Aš galiu garantuoti, kad egzistuoja ir visiškai kitokia patirtis - tiesioginė. Išoriniai objektai per jusles kontaktuoja su protu ir tai suteikia tam tikrą džiaugsmą. Pavyzdžiui ledų valgymas. Bet tai tiesiogiai mūsų nepaveikia. Nes mes - siela, gyvenanti šiame kūne.  Ledų valgymas tėra materialios energijos kontaktas su protu, panaudojant liežuvį kaip tarpininką.

Neslėpsiu nuo jūsų - siela turi savo dvasines jusles, per kurias tiesiogiai gali patirti juslinius objektus.
Va čia tai tikri naujų patirčių klodai!!! 

Žmogus, kuris užsiima dvasine praktika visiškai nesikankina iš savo gyvenimo išstūmęs seksą, svaigalus, kiną ir pan. Jis praktikuodamas vis daugiau patiria tūkstančius kartų intensyvesnį džiaugsmą. Tokį nesuvokiamą to neparagavusiam žmogui... Ir natūraliai gardėsius vis ragaujantis žmogus atmeta šitą džiaugsmą mažinančius elementus. Panašiai, kaip skaniausią vegetarinę picą turintis žmogus lengvai atsisako supelijusios duonos.

Todėl dvasinė praktika, reiškia atverti visiškai neįsivaizduojamų potyrių duris. Ne šiaip duris, bet atrasti visiškai neribota saldžiausių vaivorykštės spalvų vandenyną ir vis giliau į jį pasinerti.

Kaip aklas žmogus nieko nesupras apie spalvas, taip santykių su Krišna trancendentinio saldumo nepatyręs nesupras bhaktų, ragaujančių šiuos jausmus.

Mano Guru macharadž, dvasinis mokytojas jau per keturiasdešimt metų neria vis giliau į šį vandenyną. Taip plaukioti jį išmokė Šrila Prabhupada.

Tiesiog vien būnant šalia, tave persmelkia dvasinės emocijos... Kas gali būti sėkmingiau už galimybė būti su tokiom asmenybėm ir asmeniškai iš jų mokintis nerti į dvasinę energiją?

Yra tik viena religija

Dažnai susiduriu su dilema. Norėčiau rašyti apie gilesnius dvasinius išgyvenimus, bet ne itin kam jie bus suprantami. Vis dėlto šitas straipsnis bus skirtas tiems keliems vienetams, kurie supras vertę...
Yra tik viena religija ir tai kelias į tyrą meilės santyki su Dievu. Visiškai nesvarbu kas Tu ir kur esi. Nesvarbu ar Tave vadina krikščioniu ar budistu. Yra vienas kelias, ir tik pats Tu gali jį nueiti. Šitas kelias einamas širdyje. Tuo pat metu Tavo kūnas gali būti užsidaręs vienuolyne, ar stovėti Gariūnų turgavietėje.

Visame pasaulyje ir visais laikas buvo ir yra šventųjų, kurie labai pažengė šiame kelyje. Ir kas įdomiausia - jie pasakoja tas pačias tiesas.

Noriu pateikti citatą iš Krikščionių šventosios Faustinos Kovalsko dienraščio.  Tikrus dvasios ieškotojus tai tikrai įkvėps ir suteiks jėgų. Šis kelias pats šlovingiausias ir vertas visų iki gramo tam išlietų jėgų!!!

Harė Krišna!!!

Faustina Kovalsko
Dienoraštis

+ Gilesnis Dievo pažinimas ir sielos išgąstis.   95

Iš pradžių Dievas leidžiasi pažįstamas kaip šventumas, teisingumas, gerumas arba gailestingumas. Siela ne iškart visa tai pažįsta, o palaipsniui, per blyksnius, priartėjimus prie Dievo. Ir trunka tai trumpai, nes neištvertų šios šviesos. Besimelsdama siela patiria šios šviesos blyksnius, dėl kurių ji jau negali melstis taip kaip iki šiol. Gali kaip įmanydama stengtis ir prisiversti melstis kaip anksčiau, visa tai bus visiškai veltui, nes tampa visiškai nebeįmanoma melstis kaip prieš gaunant šios šviesos. Ši sielą palietusi šviesa joje gyva, ir niekas negali jos nei užgesinti, nei užtemdyti. Šis Dievo pažinimo blyksnis patraukia sielą ir uždega joje meilę Jam. Tačiau tas pats blyksnis sykiu leidžia sielai pažinti, kas yra ji pati, ir visą savo vidų regi apšviestą aukštesnės šviesos, ir tuomet apstulbsta bei išsigąsta. Bet ji nepasilieka šių baimių apimta, o pradeda apsivalyti ir nusižeminti, tampa nuolanki prieš Viešpatį, o ši šviesa stiprėja ir tampa dažnesnė; kuo labiau siela išsigrynina, tuo giliau prasiskverbia ši šviesa. Jei siela ištikimai ir narsiai atsiliepia į šias pirmąsias malones, Dievas pripildo sielą savųjų paguodų ir leidžiasi juntamai patiriamas. Siela akimirką patiria bendrystę su Dievu ir be galo džiaugiasi; ji mano, kad jau pasiekė jai skirtą tobulumo pakopą, nes jos klaidos ir ydos snūduriuoja, o ji mano, kad jų nebėra. Niekas jai neatrodo sudėtingąjį viskam pasirengusi. Ji pradeda pasinerti į Dievą ir ragauja dieviškų malonumų. Ji nešama malonės ir visai nesuvokia - to, kad gali ateiti išbandymų metas. Ir iš tiesų ši būsena trunka neilgai. Ateis kitokios akimirkos, bet turiu priminti, kad siela ištikimiau atsiliepia į Dievo malonę, jei turi šventą nuodėmklausį ir kuriam viską išsipasakoja.

96        (45) + Ypatingi Dievo numylėtai sielai skirti išbandymai. Pagundos ir

tamsybės, šėtonas.

Siela dar nemyli taip, kaip Dievas nori. Siela staiga praranda Dievo artumą. Joje iškyla įvairios klaidos ir ydos, su kuriomis turi nuožmiai kovoti. Iškyla visos klaidos, tačiau ji budi. Ten, kur anksčiau buvo Dievas, įžengė šaltumas ir dvasinė sausra, nejaučia dvasinių pratybų skonio, negali melstis nei kaip anksčiau, nei kaip dabar. Blaškosi į visas puses, bet niekas neteikia pasitenkinimo. Dievas nuo jos pasislėpė, o ji kūriniuose paguodos neranda, ir joks kūrinys negali jos paguosti. Siela aistringai trokšta Dievo, bet mato savo skurdą ir pradeda jausti Dievo teisingumą. Jaučiasi lyg būtų praradusi visas Dievo dovanas, jos protas lyg aptemęs, visoje sieloje viešpatauja tamsa, prasideda nesuvokiama kančia. Siela stengėsi savo būseną nupasakoti nuodėmklausiui, bet buvo nesuprasta. Apima dar didesnis nerimas. Šėtonas pradeda savo veiklą.

97        Tikėjimas apimtas ugnies, vyksta didžiulė kova, siela stengiasi, valios aktu yra su Dievu. Dievui leidus, šėtonas žengia kitą žingsnį, išbandoma viltis ir meilė. Baisios šios pagundos, Dievas tarsi paslapčia remia sielą. Ji apie tai nežino, bet kitaip ji neatsilaikytų. Ir Dievas žino, kiek gali leisti sielai patirti. Siela gundoma netikėti apreikštomis tiesomis, nebūti atvira nuodėmklausiui. Šėtonas jai sako - žiūrėk, niekas tavęs nesupranta, taigi kam apie visa tai pasakoti? Ausyse jai skamba žodžiai, kurie baugina, ir jai atrodo, kad ištaria juos prieš Dievą. Mato tai, ko nenorėtų matyti. Girdi tai, ko nenori girdėti, ir baisu tokiomis akimirkomis neturėti patyrusio nuodėmklausio. Ji viena neša visą naštą, tačiau kiek įmanydama turi stengtis susirasti šviesų nuodėmklausį, nes gali palūžti nuo šios naštos ir dažnai yra ant prarajos krašto. (46) Visi šie išbandymai yra sunkūs ir varginantys. Dievas neleidžia tokių išbandymų patirti sielai, kuriai anksčiau nebuvo leista artimiau bendrauti su Dievu ir ragauti dieviškųjų saldybių. O taip pat ir Dievas turi mums nesuvokiamų ketinimų. Dažnai Dievas taip sielą rengia ateities sumanymams ir dideliems darbams. Ir nori ją išbandyti kaip gryną auksą, bet tuo išbandymas dar nesibaigia. Yra dar didžiausias išbandymas - visiškas Dievo apleidimas.

98        + Didžiausias išbandymas, visiškas apleidimas - neviltis

Kada siela nugali ankstesnius išbandymus, ir nors gali suklupti, bet didvyriškai kovoja ir su giliu nuolankumu šaukiasi Viešpaties: Gelbėk, nes žūstu. - Tada ji dar pajėgia tęsti kovą.

Dabar sielą apgaubia baisi tamsa. Siela mato vien savo nuodėmes. Ji jaučiasi siaubingai. Jai atrodo, jog yra visiškai Dievo atstumta, jaučiasi tarsi būtų Jo neapykantos objektas ir yra vos per žingsnį nuo nevilties. Ginasi, kaip gali, mėgina sužadinti pasitikėjimą, bet malda jai yra dar didesnė kančia. Jai atrodo, kad dar labiau žadina Dievo pyktį, stovi nepasiekiamoje viršūnėje virš prarajos.

Siela veržiasi prie Dievo, bet jaučiasi atstumta. Visos pasaulio kančios ir kankynės yra niekis, palyginti su šiuo jausmu, į kurį ji visa pasinėrusi, - tai yra būti Dievo atstumtai. Niekas jai negali suteikti palengvėjimo. Mato, kad yra viena pati, nėra nieko, kas ją apgina. Kelia akis į dangų, bet žino, kad tai nėjai, jai viskas yra prarasta. Jš tamsos įkrenta į dar didesnę tamsą, jai atrodo, kad prarado Dievą, tą Dievą, kurį taip mylėjo. Ta mintis sukelia jai neapsakomą kančią. Tačiau ji tai priima, mėgina pažvelgti į dangų, bet veltui - tai sukelia jai dar didesnę kančią.

(47) Niekas neapšvies tokios sielos, jei Dievas nori ją laikyti tamsybėse. 99 Tą Dievo atmetimą jaučia taip gyvai ir bauginančiai. Išjos širdies veržiasi skausmo kupinos dejonės, tokio skausmo, kurio nesupras joks dvasininkas, nebent pats būtų tai patyręs. Tuomet siela dar yra kankinama ir piktosios dvasios. Šėtonas išjos šaiposi: Matai, ar ir toliau būsi ištikima? Štai tau atlygis, esi mūsų galioje. - Nors šėtonas turi sielai tik tiek galios, kiek jam leidžia Dievas; Dievas žino, kiek galime ištverti. - Ir kas iš to, kad marinai-si? Ir kas iš to, kad ištikimai laikeisi regulos? Dėl ko visos šios pastangos? Esi Dievo atstumta. - Žodis „atstumta" tampa ugnimi, kuri nudegina kiekvieną nervą iki pat kaulų čiulpų. Jis persmelkia kiaurai visą jos esybę. Artėja didžiausia išbandymų akimirka. Siela jau niekur nebeieško pagalbos, užsisklendžia savyje ir viskas jai išnyksta iš akių, lyg būtų susitaikiusi su šia kančia būti atstumtai. Tai akimirka, kurios nemoku apsakyti. Tai sielos agonija. Kai pirmąkart ta akimirka artinosi prie manęs, buvau išjos išplėšta švento klusnumo galia. Mokytoja, kuri išsigando mano išvaizdos, nusiuntė mane išpažinties; tačiau nuodėmklausys manęs nesupranta, nepatiriu nė šešėlio palengvėjimo. O Jėzau, duok mums patyrusių kunigų.

Kai pasakiau, kad sieloje išgyvenu pragaro kančias, man atsakė, kad dėl mano sielos yra ramus, nes mato mano sieloje didžiulę Dievo malonę. Tačiau nieko nesupratau, ir nė vienas šviesos spindulėlis neįsiskverbė į sielą.

Dabar jau pradedu jausti fizinių jėgų stygių ir jau nebegaliu atlikti pareigų. Nebegaliu nuslėpti kentėjimų; nors nė žodžio nesakau apie tai, ką kenčiu, vis dėlto mano veide atsispindintis skausmas mane išduoda, ir vyresnioji pasakė, kad seserys ateina pas ją ir sako, jog išvydus mane koplyčioje

jas apima gailestis, taip baisiai atrodau. Bet, nepaisant visų pastangų, siela nepajėgia nuslėpti šios kančios.

101      Jėzau, Tu vienas žinai, kaip siela aimanuoja, kęsdama šias kančias, apgaubta tamsybių, bet vis dėlto alksta ir trokšta Dievo kaip sukepusios lūpos vandens. Miršta ir džiūsta, miršta nemirdama, tai yra numirti negali. Jos pastangos nieko vertos, nes ji yra galingoje rankoje. (48) Dabar jos siela patenka Teisingojo galion. Liaujasi visos išorinės pagundos, nutyla visa, kas ją supa, taip kaip mirštantysis praranda tai, kas išoriška, - visa jos siela sutelkta į teisingo ir triskart švento Dievo galią. - Atstumta amžiams. - Tai svarbiausia akimirka, ir tik Dievas gali taip išbandyti sielą, nes tik Jis vienas žino, kad siela gali tai ištverti. Kai siela yra persmelkta šios pragaro ugnies, ji tarsi puola į neviltį. Šią akimirką mano siela patyrė, kai celėje buvau viena. Kai siela ėmė skęsti neviltyje, jutau, kad imu merdėti, bet griebiau kryželį ir mėšlungiškai suspaudžiau rankoje; Dabar jaučiu, kad mano kūnas atsiskirs nuo sielos, ir nors norėjau nueiti pas vyresniuosius, fizinių jėgų jau nebuvo, ištariau paskutiniuosius žodžius - pasitikiu Tavo gailestingumu. Ir man atrodė, kad dar labiau užrūstinau Dievą ir pati pasinėriau į neviltį, ir tik kartkartėmis iš sielos išsiverždavo skaudi dejonė, nemaldoma dejonė. Siela apimta agonijos. Ir man jau atrodė, kad pasiliksiu tokios būsenos, nes savo jėgomis išjos neišeičiau. Kiekvienas prisiminimas apie Dievą yra neapsakoma kančios jūra, o vis dėlto yra sieloje kažkas, kas veržiasi prie Dievo, bet jai atrodo, jog vien tam, kad labiau kentėtų. Meilės, kuria anksčiau Dievas apgaubdavo, prisiminimas jai yra nauja kančios rūšis. Jo žvilgsnis ją perveria, ir viskas sieloje buvo sudeginta nuo Jo žvilgsnio.

102      Tai truko ilgesnį laiką, kol viena sesuo įėjo į celę ir rado mane beveik mirusią. Išsigando ir nuėjo pas mokytoją, kuri dėl švento klusnumo liepė man pakilti nuo žemės, ir tuoj pat pajutau fizines jėgas ir visa virpėdama atsikėliau nuo žemės. Mokytoja iškart suprato visą mano sielos būseną, kalbėjo apie nesuvokiamą Dievo gailestingumą ir pasakė: Dėl šventojo klusnumo įsakau seseriai dėl nieko nesirūpinti - ir sakė man: Dabar matau, kad Dievas kviečia seserį į didelį šventumą, Viešpats nori turėti seserį arti savęs, jei leidžia tokius dalykus ir dar taip anksti. Tegul sesuo būna ištikima Dievui, nes tai yra ženklas, kad Jis nori turėti seserį aukštai danguje. - Tačiau visiškai nesupratau šių žodžių.

103      (49) Kai įėjau į koplyčią, jaučiu, tarsi viskas nuo mano sielos nukristų,

tarsi ką tik būčiau išėjusi iš Dievo rankų, jaučiu, kad mano siela neliečiama,

kad esu mažas vaikas. Tada vidujiai išvydau Viešpatį, kuris tarė man: Nebijok,

dukra mano, aš esu su tavimi. Tapačią akimirką visos tamsybės ir sielvartas

išsisklaidė, pojūčius užliejo džiaugsmas, sielos galias pripildė šviesa.

Dar noriu pasakyti, kad nors mano siela jau buvo Jo meilės spindulių 104 apšviesta, bet mano kūne dar dvi dienas liko praėjusios kančios pėdsakai. Veidas mirtinai išblyškęs ir akys užlietos krauju. Tik Jėzus žino, ką kentėjau. Prieš tikrovę nublanksta tai, ką parašiau. Nemoku to apsakyti, man atrodo, jog grįžau iš ano pasaulio. Nenoriu nieko, kas yra sukurta. Glaudžiuosi prie Dievo Širdies kaip kūdikis prie motinos krūtinės. Į viską žvelgiu kitomis akimis. Suvokiu, ką vienu žodžiu Viešpats padarė mano sieloje, tuo gyvenu. Imu drebėti, prisiminusi išgyventą kančią. Netikėčiau, kad galima taip kentėti, jei pati nebūčiau to patyrusi. - Yra grynai dvasinė kančia.

Tačiau kentėdama ir kovodama neapleidau šventosios Komunijos. Kai 105 man atrodė, kad neturėčiau priimti šv. Komunijos, tada prieš šv. Komuniją ėjau pas mokytoją ir sakiau, kad negaliu priimti šv. Komunijos, - man atrodo, kad neturėčiau to daryti. Bet ji neleido praleisti šventosios Komunijos, ir ėjau, ir supratau, kad tik klusnumas mane išgelbėjo.

Vėliau pati mokytoja man pasakė, kad šie išbandymai man baigėsi taip greit tik dėl to - kad buvai klusni. Tik dėl klusnumo taip didvyriškai ištvėrei. - Tiesa, kad iš šios kančios mane išvedė pats Viešpats, bet Jam patiko ištikimybė klusnumu.

Nors šie dalykai baisūs, vis dėlto jokia siela neturėtų perdėtai jų bijoti, 106 nes Dievas niekada neduos daugiau, negu galime. O antra vertus, galbūt Jis niekada neleis mums patirti panašių kančių, o rašau tai dėl to, kad jei Viešpačiui patinka kurią nors sielą vesti per (50) panašias kančias, tenebijo ir būna visiškai, kiek gali, ištikima Dievui. Dievas nenuskriaus sielos, nes yra pati meilė ir dėl šios meilės pakvietė ją gyventi. Nors tuo metu, kai pati išgyvenau šiuos išbandymus, to nesupratau.

O mano Dieve, suvokiau, jog nesu iš šio pasaulio, tai Viešpats man leido 107 labai aiškiai suprasti. Aš labiau bendrauju danguje negu Žemėje, nors neapleidžiu jokių savo pareigų.

Kodėl vyrai traukia moteris, o moterys vyrus?

Kol siela nori būti savanaude, Krišna jai suteikia tokią galimybę sukurdamas šį materialų pasaulį ir patalpindamas ją į tam tikrą kūną. Tai labai panašu į virtualios realybės sistemą.

Tokia siela patenka į griežtų  dėsnių įtaką, kurie padaro ją visiškai priklausomą. Siela tampa visiška juslių vergė. Kodėl tokia neteisybė? Čia absoliuti teisybė, jei siela nenori būti valdoma meilės, tuomet bus valdoma materialios energijos. Ir ne per prievartą - materiali energija tokiu būdu išpildo sielos troškimą būti savanaude.

Penkios juslės tampa pančiais. Liežuvis ir genitalijos pančioja labiausiai. Iš principo žmogus gyenimas po gyvenimo jiem ir vergauja. 

Kada siela gauna žmogaus vyrišką kūną, jo protas yra nesuvaldomai traukiamas gražios moteris. Ir atvirkščiai. Kiek daug eilėraščių ir romantiškų dainų apie tai parašyta :) Bet išties tai tik cheminės reakcijos.

Kai ta pati siela gauna stručio kūną, ir pamato tokią nuostabią strutienę:

...Jos nuostabūs plaukuoti keliai varo Jį iš proto.
Kai ta pati siela sekantį gyenimą gauna kiaulės kūną, ir pamato šią paršaitę:

...Jis pasiruošęs visą naktį kriuksėti serenadas šalia jos gardo....
Vieną gyvenimą vyrą gali traukti labai graži moteris, bet kitą gyvenimą galbūt ji gaus storo vyro kūną...

Tokiu būdu materiali energija galima sakyti tyčiojasi iš mūsų :))

Ir nėra ko skųstis, vergaujantis juslėm gauną atlygį. Kada juslės kontaktuoja su juslių objektais - patiriamas palengvėjimas. Mat materiali egzistencija be tyros meilės yra didelė kančia, o juslėm leidus susiliesti su juslių objektais, ta kančia pamažėja. Ir mes tai vadiname laime, džiaugsmu, malonumu.

Pats intensyviausias malonumas šiame pasaulyje - lytiniai santykiai. Keliom akimirkom jie leidžia žmogui pajusti būseną be kančios. Todėl žmonės labai prisiriša prie lytinių santykių.

Tačiau yra ir blogoji pusė bet kokio juslių tenkinimo. Kadangi mes kaip hipiai pabėgom iš savo Tėvo, Krišnos namų - esame priversti patys dirbti ir save išlaikyti :) Nes juk savo noru atsisakėme gyventi pas Krišną namuose. Todėl pagal karmos dėsnį, už bet kokį patirtą malonumą reikės atidirbti. Patirti vienokią ar kitokią kančią. Ir nuo to nepabėgsime. Kad ir kaip norėtume. Jei norime būti savanaudžiais, tai teks patiem ir užsidirbti.

Pavyzdžiui žmonės, norintys džiaugtis lytiniais santykiais, už kelias minutes džiaugsmo turi daug metų vargti auginant vaikus. Jei dirbtinėmis priemonėmis to išvengiama, vargas ateis kitais būdais. Pavyzdžiui pašlis santykiai su partneriu ar pan.

Šiuo straipsniu žinoma nenoriu pasakyti, kad esu prieš šeimas. Šeima tai Dievo sukurtas fortas, kuriame žmogus gali nukauti materialią energiją. Žmogus renkasi kokiu tikslu naudos Dievo dovanas.

Vienaip ar kitaip, už visus malonumus reikės atvargti. Kartais net neadekvačiai daug. Pavyzdžui už kelis gabalėlius mėsos teks gimti gyvūnu ir patirti ką reiškia skerdykla.

Mes tenkiname jusles, kad praskaidrinti gyvenimą, bet būtent ši veikla ir yra visų problemų priežastis.

Tai labai panašu į skrandžio skausmo malšinimą nuskausminamaisiais vaistais, kai skausmo priežastis ir yra tie vaistai. Laikinai skausmas sumažėja, bet po to tampa dar ūmesnis.

Išvada ta, kad kiekvienas turi teisę pats apsispręsti, ar nori vergauti savo juslėm, intelektui ir netikram ego. Žinodamas puikiai, kad už tai gaus laikiną palengvėjimą, bet turės mokėti tokią kainą: besikartojančius gimimą, mirtį, ligas ir senatvę.

Čia yra laisvė rinktis :)

Aš pats asmeniškai kuo toliau, tuo labiau linkęs rinktis tyrą meilę, nes tai iš ties suteikia palaimą širdžiai.

O joks jusinis pasitenkinimas to nesuteikia. Kaip žuvytei išmestai ant kranto jokie materialūs džiaugsmai nepadės - jai padės tik kelione atgal į savo namus, į vandenyną

Harė Krišna!!!

Ar mus gali užpulti vaiduoklis?

Tiek gyvūnas, tiek statistinis žmogus nesupranta kas dedasi jo viduje. Iš kur ateina mintys, norai, kodėl tie norai būna prieštaringi ir pan.

Vedų žinios labai detaliai aprašo mūsų dabartinę padėtį. Tas tikrasis aš, kuris stebi informaciją ateinančią iš akių, ausų ir pan. Kuris stebi mintis, kurios kaip debesys plaukia mūsų galvoje.. Tas stebėtojas vadinamas džyva, arba siela.

Sąlygotame būvyje siela yra labai stipriai supančiota ir dviem kūnais - grubiu ir subtiliu.

Grubus kūnas susideda iš grubių elementų - eterio, oro, vandens, ugnies ir žemės.
Grubi materija jau šiek tiek pažystama mokslininkams. Jie gan seniai ją tyrinėja ir jau kelis procentus jos pažino.

Bet egzistuoja ir subtilioji materija, iš kurios padarytas antras mūsų kūnas. Šis kūnas turi tris sluiksnius: protą, intelektą ir netikrą ego.

 

Tikrasis aš, arba siela yra įkalinta širdies srityje. Ji supančiota šiais dviem kūnais panašiai kaip beprotis supančiojamas tramdomaisiais marškiniais. Siela yra dar subtilesnė energija, kurią labai retai kas suvokia. Tačiau visi galime matyti jos egzistavimo padarinį - sąmonę.

Grubus kūnas turi penkias jusles, iš kurių informacija patenka į protą (smegenys yra tik jungtis tarp grubaus kūno ir subtilaus proto). 

Jausmai, norai ir emocijos egzistuoja prote. Proto funkcija - noriu nenoriu, patinka nepatinka. Kai kurie žmonės jum patinka, kai kurie nelabai - tai protas daro skirtumą. Kažkuris maistas patinka jum, kažkuris ne, tam tikra muzika patinka, tam tikra ne - viskas tėra prote. Net emocijos - meilė, džiaugsmas, liūdesys - proto funkcija. Kaip diena gali būti debesuota, taip ir protas gali būti šiandien liūdnas ir temdyti jūsų sąmonę. Sąmonė sklinda iš sielos. Panašiai kaip iš šviesos šaltinio sklindanti  šviesa, pereidama per spalvotą stiklą praranda savo pirminę spalvą, taip sąmonė yra temdoma subtilaus kūno - todėl mes realybę suvokiame iškreiptai.

Intelekto funkcija - loginis mąstymas. Štai protas sako: "Noriu ledų", o intelektas mąsto: "Bet kūnas serga, ledai tik pakenks. Geriau susilaikyti."

Netikro ego funkcija - aš ir mano. Jo dėka mes tapatiname save su kūnu (grubiu ar subtiliu).

Taigi, kol esame įkalinti grubaus ir subtilaus kūno - negalime objektyviai suvokti realybės. 

Gyvename tarytum įkišti į du juodus storus maišus, ir su išoriniu pasauliu  bendraujame tik telefono pagalba. 

Kuomet miegame, subtilus kūnas atsipalaiduoja nuo grubaus ir dėl to regime sapnus. Tuomet įvairios subtilios būtybės gali mėginti pulti jus. 

Kartais žmonės miegodami patiria panašią į paralyžių būseną ir didelę baimę. Taip nutinka dėl to, kad subtilios būtybės (tai sielos teturinčios subtilų kūną) puola jus.

Stipresnės subtilios būtybės gali įtakoti  mus ir budrioje būsenoj. Žmogui vartojant narkotines medžiagas labai susilpnėja subtilaus kūno apsauga ir daugiau ar mažiau toks žmogus nuolat įtakojamas subtiliųjų būtybių.

Mirties metu subtilus kūnas galutinai praranda ryšį su grubiuoju. Tada subtilus kūnas sielą perneša į naujas įščias.

Jei žmogus sustiprina intelektą dvasinėmis žiniomis, jis ima matyti, kad 24 val. per parą vergauja proto noram, ir tai laimės jam neatneša. Tada jis ima praktikuoti dvasinę praktiką ir po truputi išsilaisvina iš subtilaus kūno gniaužtų, pradeda regėti realybę tiesiogiai - tokią kokia ji yra.

Ar reikalingas guru?

Padma Purana teigia:

sampradaya-vihina ye mantras te nisphala matah

Bet kuri mantra kuri negaunama per mokytojų mokinių seką neduos jokios naudos. 

 Egzistuoja keturios sampradajos - mokytojų/mokinių sekos. Šri, Rudra, Brahma ir keturių Kumarų.

Dvasinė žinia panašiai kaip gripas (bet ne visai taip) perduodama iš kartos į kartą šiomis sekomis.

Galima skaityti Vedų raštus skersai ir išilgai, bet nė per milimetrą žmogus nepriartės prie suvokimo. Šios žinios neatsiskleidžia kol negaunamos iš gyvo dvasios mokytojo, kuris pilnai įsitvirtinęs, seka savo mokytojo nurodymais. Dvasinis mokytojas.

Reikia tarnauti tokiam mokytojui, nuolankiai klausti ir vykdyti jo pamokymus - tada dvasinė žinia atsiskleidžia širdyje. Tokiu būdu dvasinės žinios slepiasi nuo puikybės apimtos širidies.

Visi praeities dvasiniai mokytojai sekė šiuo procesu ir buvo apdovanoti vidiniu regėjimu. Tą gali patirti bet kuris nuoširdus žmogus. O skeptikai gali toliau abejoti, kai tuo tarpu laimingi dvasios tiesų ieškotojai maudosi transcendentinio pažinimo vandenyne.

Kaip ir rimtos ligos negydisim patys, kreipsimės pas daktarą, taip ir dvasinė praktika be Guru - tik iliuzija.

 

Brahma Madhava Gaudia sampradajos seka:

1.Krishna
2.Brahma
3.Narada
4.Vyasa
5.Madhva
6.Padmanabha
7.Narahari
8.Madhava
9.Aksobhya
10.Jaya Tirtha
11.Gyanasindhu
12.Dayanidhi
13.Vidyanidhi
14.Rajendra
15.Jayadharma
16.Purusottama
17.Brahmanya Tirtha
18.Vyasa Tirtha
19.Laksmipati
20.Madhavendra Puri
21.Isvara Puri(Nityananda/Advaita)
22.Lord Caitanya
23.Rupa(Svarupa/Sanatana)
24.Raghunatha, Jiva
25.Krishnadasa
26.Narottama
27.Visvanatha
28.Baladeva
29.Jagannatha
30.Bhaktivinoda
31.Gaurakisora
32.Bhaktisiddhanta Sarasvati
33.A.C.Bhaktivedanta Swami Prabhupada