ketvirtadienis, rugpjūčio 02, 2012

Ar mus gali užpulti vaiduoklis?

Tiek gyvūnas, tiek statistinis žmogus nesupranta kas dedasi jo viduje. Iš kur ateina mintys, norai, kodėl tie norai būna prieštaringi ir pan.

Vedų žinios labai detaliai aprašo mūsų dabartinę padėtį. Tas tikrasis aš, kuris stebi informaciją ateinančią iš akių, ausų ir pan. Kuris stebi mintis, kurios kaip debesys plaukia mūsų galvoje.. Tas stebėtojas vadinamas džyva, arba siela.

Sąlygotame būvyje siela yra labai stipriai supančiota ir dviem kūnais - grubiu ir subtiliu.

Grubus kūnas susideda iš grubių elementų - eterio, oro, vandens, ugnies ir žemės.
Grubi materija jau šiek tiek pažystama mokslininkams. Jie gan seniai ją tyrinėja ir jau kelis procentus jos pažino.

Bet egzistuoja ir subtilioji materija, iš kurios padarytas antras mūsų kūnas. Šis kūnas turi tris sluiksnius: protą, intelektą ir netikrą ego.

Tikrasis aš, arba siela yra įkalinta širdies srityje. Ji supančiota šiais dviem kūnais panašiai kaip beprotis supančiojamas tramdomaisiais marškiniais. Siela yra dar subtilesnė energija, kurią labai retai kas suvokia. Tačiau visi galime matyti jos egzistavimo padarinį - sąmonę.

Grubus kūnas turi penkias jusles, iš kurių informacija patenka į protą (smegenys yra tik jungtis tarp grubaus kūno ir subtilaus proto). 

Jausmai, norai ir emocijos egzistuoja prote. Proto funkcija - noriu nenoriu, patinka nepatinka. Kai kurie žmonės jum patinka, kai kurie nelabai - tai protas daro skirtumą. Kažkuris maistas patinka jum, kažkuris ne, tam tikra muzika patinka, tam tikra ne - viskas tėra prote. Net emocijos - meilė, džiaugsmas, liūdesys - proto funkcija. Kaip diena gali būti debesuota, taip ir protas gali būti šiandien liūdnas ir temdyti jūsų sąmonę. Sąmonė sklinda iš sielos. Panašiai kaip iš šviesos šaltinio sklindanti  šviesa, pereidama per spalvotą stiklą praranda savo pirminę spalvą, taip sąmonė yra temdoma subtilaus kūno - todėl mes realybę suvokiame iškreiptai.


Intelekto funkcija - loginis mąstymas. Štai protas sako: "Noriu ledų", o intelektas mąsto: "Bet kūnas serga, ledai tik pakenks. Geriau susilaikyti."

Netikro ego funkcija - aš ir mano. Jo dėka mes tapatiname save su kūnu (grubiu ar subtiliu).

Taigi, kol esame įkalinti grubaus ir subtilaus kūno - negalime objektyviai suvokti realybės. 
Gyvename tarytum įkišti į du juodus storus maišus, ir su išoriniu pasauliu  bendraujame tik telefono pagalba. 

Kuomet miegame, subtilus kūnas atsipalaiduoja nuo grubaus ir dėl to regime sapnus. Tuomet įvairios subtilios būtybės gali mėginti pulti jus. 

Kartais žmonės miegodami patiria panašią į paralyžių būseną ir didelę baimę. Taip nutinka dėl to, kad subtilios būtybės (tai sielos teturinčios subtilų kūną) puola jus.


Stipresnės subtilios būtybės gali įtakoti  mus ir budrioje būsenoj. Žmogui vartojant narkotines medžiagas labai susilpnėja subtilaus kūno apsauga ir daugiau ar mažiau toks žmogus nuolat įtakojamas subtiliųjų būtybių.

Mirties metu subtilus kūnas galutinai praranda ryšį su grubiuoju. Tada subtilus kūnas sielą perneša į naujas įščias.



Jei žmogus sustiprina intelektą dvasinėmis žiniomis, jis ima matyti, kad 24 val. per parą vergauja proto noram, ir tai laimės jam neatneša. Tada jis ima praktikuoti dvasinę praktiką ir po truputi išsilaisvina iš subtilaus kūno gniaužtų, pradeda regėti realybę tiesiogiai - tokią kokia ji yra.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą