Kol siela nori būti savanaude, Krišna jai suteikia tokią galimybę sukurdamas šį materialų pasaulį ir patalpindamas ją į tam tikrą kūną. Tai labai panašu į virtualios realybės sistemą.
Tokia siela patenka į griežtų dėsnių įtaką, kurie padaro ją visiškai priklausomą. Siela tampa visiška juslių vergė. Kodėl tokia neteisybė? Čia absoliuti teisybė, jei siela nenori būti valdoma meilės, tuomet bus valdoma materialios energijos. Ir ne per prievartą - materiali energija tokiu būdu išpildo sielos troškimą būti savanaude.
Penkios juslės tampa pančiais. Liežuvis ir genitalijos pančioja labiausiai. Iš principo žmogus gyenimas po gyvenimo jiem ir vergauja.
Kada siela gauna žmogaus vyrišką kūną, jo protas yra nesuvaldomai traukiamas gražios moteris. Ir atvirkščiai. Kiek daug eilėraščių ir romantiškų dainų apie tai parašyta :) Bet išties tai tik cheminės reakcijos.
Kai ta pati siela gauna stručio kūną, ir pamato tokią nuostabią strutienę:
Kai ta pati siela sekantį gyenimą gauna kiaulės kūną, ir pamato šią paršaitę:
...Jis pasiruošęs visą naktį kriuksėti serenadas šalia jos gardo....
Vieną gyvenimą vyrą gali traukti labai graži moteris, bet kitą gyvenimą galbūt ji gaus storo vyro kūną...
Tokiu būdu materiali energija galima sakyti tyčiojasi iš mūsų :))
Ir nėra ko skųstis, vergaujantis juslėm gauną atlygį. Kada juslės kontaktuoja su juslių objektais - patiriamas palengvėjimas. Mat materiali egzistencija be tyros meilės yra didelė kančia, o juslėm leidus susiliesti su juslių objektais, ta kančia pamažėja. Ir mes tai vadiname laime, džiaugsmu, malonumu.
Pats intensyviausias malonumas šiame pasaulyje - lytiniai santykiai. Keliom akimirkom jie leidžia žmogui pajusti būseną be kančios. Todėl žmonės labai prisiriša prie lytinių santykių.
Tačiau yra ir blogoji pusė bet kokio juslių tenkinimo. Kadangi mes kaip hipiai pabėgom iš savo Tėvo, Krišnos namų - esame priversti patys dirbti ir save išlaikyti :) Nes juk savo noru atsisakėme gyventi pas Krišną namuose. Todėl pagal karmos dėsnį, už bet kokį patirtą malonumą reikės atidirbti. Patirti vienokią ar kitokią kančią. Ir nuo to nepabėgsime. Kad ir kaip norėtume. Jei norime būti savanaudžiais, tai teks patiem ir užsidirbti.
Pavyzdžiui žmonės, norintys džiaugtis lytiniais santykiais, už kelias minutes džiaugsmo turi daug metų vargti auginant vaikus. Jei dirbtinėmis priemonėmis to išvengiama, vargas ateis kitais būdais. Pavyzdžiui pašlis santykiai su partneriu ar pan.
Šiuo straipsniu žinoma nenoriu pasakyti, kad esu prieš šeimas. Šeima tai Dievo sukurtas fortas, kuriame žmogus gali nukauti materialią energiją. Žmogus renkasi kokiu tikslu naudos Dievo dovanas.
Vienaip ar kitaip, už visus malonumus reikės atvargti. Kartais net neadekvačiai daug. Pavyzdžui už kelis gabalėlius mėsos teks gimti gyvūnu ir patirti ką reiškia skerdykla.
Mes tenkiname jusles, kad praskaidrinti gyvenimą, bet būtent ši veikla ir yra visų problemų priežastis.
Tai labai panašu į skrandžio skausmo malšinimą nuskausminamaisiais vaistais, kai skausmo priežastis ir yra tie vaistai. Laikinai skausmas sumažėja, bet po to tampa dar ūmesnis.
Išvada ta, kad kiekvienas turi teisę pats apsispręsti, ar nori vergauti savo juslėm, intelektui ir netikram ego. Žinodamas puikiai, kad už tai gaus laikiną palengvėjimą, bet turės mokėti tokią kainą: besikartojančius gimimą, mirtį, ligas ir senatvę.
Čia yra laisvė rinktis :)
O joks jusinis pasitenkinimas to nesuteikia. Kaip žuvytei išmestai ant kranto jokie materialūs džiaugsmai nepadės - jai padės tik kelione atgal į savo namus, į vandenyną
Harė Krišna!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą