Nepatirti pojūčiai

Gyventi maksimaliai. Viską patirti. Ką ir kaip galima patirti? Meilė, džiaugsmas, skonis, šiluma, kvapas jaučiami prote. Ar gali būti kitaip?

Aš galiu garantuoti, kad egzistuoja ir visiškai kitokia patirtis - tiesioginė. Išoriniai objektai per jusles kontaktuoja su protu ir tai suteikia tam tikrą džiaugsmą. Pavyzdžiui ledų valgymas. Bet tai tiesiogiai mūsų nepaveikia. Nes mes - siela, gyvenanti šiame kūne.  Ledų valgymas tėra materialios energijos kontaktas su protu, panaudojant liežuvį kaip tarpininką.

Neslėpsiu nuo jūsų - siela turi savo dvasines jusles, per kurias tiesiogiai gali patirti juslinius objektus.
Va čia tai tikri naujų patirčių klodai!!! 

Žmogus, kuris užsiima dvasine praktika visiškai nesikankina iš savo gyvenimo išstūmęs seksą, svaigalus, kiną ir pan. Jis praktikuodamas vis daugiau patiria tūkstančius kartų intensyvesnį džiaugsmą. Tokį nesuvokiamą to neparagavusiam žmogui... Ir natūraliai gardėsius vis ragaujantis žmogus atmeta šitą džiaugsmą mažinančius elementus. Panašiai, kaip skaniausią vegetarinę picą turintis žmogus lengvai atsisako supelijusios duonos.

Todėl dvasinė praktika, reiškia atverti visiškai neįsivaizduojamų potyrių duris. Ne šiaip duris, bet atrasti visiškai neribota saldžiausių vaivorykštės spalvų vandenyną ir vis giliau į jį pasinerti.

Kaip aklas žmogus nieko nesupras apie spalvas, taip santykių su Krišna trancendentinio saldumo nepatyręs nesupras bhaktų, ragaujančių šiuos jausmus.

Mano Guru macharadž, dvasinis mokytojas jau per keturiasdešimt metų neria vis giliau į šį vandenyną. Taip plaukioti jį išmokė Šrila Prabhupada.

Tiesiog vien būnant šalia, tave persmelkia dvasinės emocijos... Kas gali būti sėkmingiau už galimybė būti su tokiom asmenybėm ir asmeniškai iš jų mokintis nerti į dvasinę energiją?