Nors fizinė būklė buvo ir ne kokia, bet Krišnos gimtadienis (o Jis šioje žemėje apsireiškė daugiau nei prieš 5000 metų) pripildytas tiek daug dvasinės energijos... Girdėdamas iš pirmo aukšto sklindantį kirtaną džiaugiausi iš visos širdies. Nors turiu tik lašo lašą bhakti, bet tai gelbėja net sunkiausiomis akimirkomis. Štai kokia bhakti yra naudinga. Rodosi pati nuostabiausia diena mano gyvenime. Ir Krišna dar atsiuntė tokią pamoką - sugebėjau dar labiau įvertinti nuostabią galimybę tarnauti Krišnos tarnam. Guru ir Guru Mata stengdamiesi kiek įmanoma pradžiuginti Krišną plušo visą dieną iš peties. O aš negalėjau Jiem padėti ;/ Gerai, kad buvo pakankamai kitų pagalbininkų. Bet suvokiau kokia begalinė nauda gaunama pasitarnaujant tokiom asmenybėm.
Matot kaip vedinės žinios paslėptos nuo išdidžių...
Vakarop sugebėjau nušliaužti laiptais žemyn ir pasižiūrėti Guru Matadžės pastatytą spektaklį apie Brahmanų žmonas. Spektakliai apie Krišnos praeities žaidimus yra plūstantis nektaru balzamas širdžiai.
Jau ir visi padėjėjai nuvargę sugulė. o Guru ir Guru žmona tęsė tarnystę. Prigulę tik valandai, Jie toliau ruošėsi kitą dieną vyksiančiai šventei - Šrilos Prabhupados atėjimo metinėms.
Jie semia tiek daug džiaugsmo iš tarnystės Krišnai. Jie turi tokį stiprų troškimą suteikti džiaugsmo Dievui, kad pamiršta save. Nepaisant šio maratono Jiedu nuolat rūpinosi manimi ir stengėsi, kad kuo greičiau pasveikčiau.
Po tokio rūpesčio sugebėjau per Prabhupados atėjimo dieną atsikelti ir nušlubavau į virtuvę pasisiūlydamas kuo nors padėti. Ir Krišna išpildė mano troškimą - galėjau pagelbėti kepant Prabhupadai kačiorus (toks Indiškas patiekalas). Nėra man nuostabesnės šventės už Prabhupados atėjimą. AČIŪ Krišna AČIŪ Prabhupada AČIŪ Guru!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą