Akimirkos galia

Esu dėkingas Krišnai, kad atsiuntė daug naujų darbų. Labai smagu juos daryti Jo džiaugsmui. Žinoma neturiu tokios grynos sąmonės, bet tai proga ją gryninti.

Štai vakar man teko laimė kelias akimirkas pabendrauti su žmogumi, kuris labai rimtai ir jau seniai praktikuoja dvasinį gyvenimą. Mes važiavome automobiliu link Samosos, įvažiuojant į vidinį kiemą mums kelią pastojo trys išvažiuojantys automobiliai. Teko atbulomis atsitraukti, tačiau jei būtume išvažiavę į pagrindinę Savanorių gatvę - blokuotume troleibusą ir apsunkintume eismą, todėl Šadbudžia Čaitanya prabhu užvažiavo ant kelkraščio.  Mum bepraleidinėjant automobilius į stiklą pabeldė policininkas: "Prašom dokumentus". Na žinoma - bauda. Po šio įvykio aš paburbėjau, kad policininkai neatsižvelgė, jog mes nepiktybiškai, bet norėdami sukelti mažiau problemų kitiem....

Šadbudžios Čaitanyos komentaras giiai palietė mano širdį: "Mes turime išmokti priimti tai, kas neišvengiamai pas mus ateina. Ir turime išmokti atleisti." Ir šiuos žodžius Jis tarė su gilia realizacija. Nors jo biudžetui ši bauda tikrai labai sunki našta, tačiau bhakto visiškai tai nesutrikdė. Štai kokia galia yra švarios širdies. Tos kelios akimirkos bendraujant su tokia asmenybe ilgam liks atmintyje ir įkvėps eiti drąsiai į priekį.