Pastaruoju metu turėjau daug veiklos, nepamenu kada paskutinį kartą dalinausi mintimis...

Artėjantis mokytojo vizitas ir Samosos atidarymas verčia suktis visu tempu.

Ką dar ir dar kartą mokausi - kažką pasiekti tiek dvasiškai tiek materialiai mes galime tik kitų pagalbos dėka.

Ir dar labai daug patirties pastarosiomis dienomis gaunu mėgindamas išlaikyti teisingą motyvą. Kuomet mes pasinėrę į kasdienių darbų verpetą (o tą patiria visi be išimties), nesunku pamiršti ką ir dėl ko darai... O tai labai labai svarbu. Kai tik viduryje darbo įkarščio dar prisimeni, kad viskas Dievo džiaugsmui, pamėgini į darbą meilę įdėti ir ją nukreipti Krišnai.... Tuomet širdis rimsta.

Myliu Jus visus!!!!