Šviesos kova

Čia ir dabar tūkstančiai troškimų šėlsta mūsų prote.. Materiali gamta verčia mane judėti pagal jos diktatą...

Jei aš tiesiog plauksiu pasroviui, tai reikš kad sėdžiu į mirtį vedančiame konvėjeryje.

Bet tai tokia stipri jėga, kaip ją nugalėti? Atsakymas - MANTRA

Harė Krišna Harė Krišna

Krišna Krišna Harė Harė

Harė Rama Harė Rama

Rama Rama Harė Harė

Rodosi kiek atsipalaiduoju ir nepakankamai dėmesingai pradedu kartoti mantrą... Vieną dieną, antrą... Tai jau tampa norma.. O ties trečia diena jau visiškai tampi užvaldytas materialios energijos... Vienaip ar kitaip per pastangas, prašant šventųjų malonės pavyksta įsiklausyti į šventąją mantrą - rodosi viskas nušvinta ir atsistoja į savo vietas....

Kaip gerai, kad yra tokia stipri šviesa - Harė Krišna mantra. Jei tik kažkas norite atrasti tikrą pagrindą po kojomis, tvirtai judėti į šviesų rytojų, panaikinti visų problemų tikrąją priežastį - pats laikas pradėti reguliariai ir rimtai kartoti mantrą. 

Tas žmogus, kuris ignoruos be paliovos trykštančius troškimus ir sukaups dėmesį į mantrą - tas didvyriškai išlips iš iliuzinės energijos pinklių ir galės padėti kitiems...

O kas jau pradėjot reguliariai kartoti mantrą, siekite tame tobulumo, o tam reikia dvasinio mokytojo pagalbos.

Harė Krišna :)

Papildyta audio knyga

Prabhupados išėjimo proga papildžiau audio knygą "Krišna - Aukščiausias Dievo Asmuo"

Esu paruošęs ir daugiau failų, artimiausiu metu įkelsiu ir juos.

Knygos ieškokite skyriuje "Audio knygos"

Prabhupada - Jūs mano gelbėtojas

Šiandien ypatinga diena. Šiandien švenčiame A.C. Bhaktivedhanta Svamio Šrilos Prabhupados išėjimo dieną. Šrila Prabhupadą kūną paliko 1977 m. Tokiomis dienomis galima kaip niekad pajusti šventos asmenybės malonę ir pagalbą. Kuo daugiau pamatau nesuvokiamus bhakti horizontus, tuo labiau suprantu, kad nė per plauką nesuvokiu Šrilos Prabhupados šlovės...

 

Noriu pasidalinti 1965 m. Prabhupados parašytu dienoraščio įrašu. Šiuos žodžius Prabhupada užrašė tik atplaukęs į Ameriką (Jis jau buvo senyvo amžiaus, ir plaukdamas krovininiu laivu patyrė du infarktus):

 

Brangus Viešpatie Krišna, Tu toks maloningas šiai niekam tikusiai sielai! Bet nesuprantu, kodėl atvedei mane į šią šalį - dabar gali daryti su manimi ką panorėjęs.

Matyt, Tu turi kažkokį planą, antraip, kam būtum siuntęs mane į šį siau­bingą kraštą?

Čia dauguma žmonių užvaldyti materialių neišmanymo ir aistros gunų. Paskendę materialių jausmų pasaulyje, jie manosi esą laimingi. Jiems patin­ka toks gyvenimas, todėl jie abejingi transcendentinei Vasudevos [Krišnos] žiniai. Neįsivaizduoju, kaip jie pajėgs suprasti šią žinią.

 

Bet žinau, kad Tavo nepriežastine malone viskas tampa įmanoma, nes Tu esi neprilygstamas mistikas.

Kaip jie pajus atsidavimo tarnystės skonį? O Viešpatie, aš tik meldžiu Tavo malonės - suteik man jėgų, kad galėčiau įtikinti juos Tavo žinios svarbumu.

Tavo valia visos gyvosios būtybės užvaldytos iliuzinės energijos, ir jei tik Tu panorėsi, Tavo valia jos galės išsivaduoti iš iliuzijos gniaužtų.

Prašau Tavęs - išvaduok jas. Tik Tau panorėjus, jos įstengs suvokti Tavo žinią...

Kaip aš joms padėsiu suvokti šią Krišnos sąmonės žinią? Aš nevykėlis, neišmanėlis - puolęs žmogus. Palaimink mane. Tik tavo palaiminimas padės man juos įtikinti - pats to padaryti nepajėgsiu.

Šiaip ar taip, o Viešpatie, Tu atvedei mane čia, kad papasakočiau jiems apie Tave. Ir dabar tik nuo Tavęs priklauso, ar man pavyks tai padaryti.

O visų pasaulių dvasinis mokytojau! Aš tegaliu pakartoti Tavo žinią. Jei nori, kad jie mane išgirstų, padėk man.

Tik Tavo nepriežastine malone mano žodžiai taps tyri. Esu įsitikinęs, pra­siskverbusi į žmonių širdis, ši transcendentinė žinia užlies juos džiaugsmu, ir jie išsivaduos iš kančių bei nelaimių.

O Viešpatie, aš esu tarsi lėlė Tavo rankose. Ir jei jau atvedei mane čia šokti - priversk mane, priversk mane šokti, Viešpatie, priversk mane šokti taip, kaip Tu nori.

Aš neturiu nei atsidavimo, nei žinių, tačiau aš turiu stiprų tikėjimą į šventą Krišnos vardą.

Mokytojas man davė Bhaktivedantos vardą, ir dabar, jei nori, gali padėti man jį pateisinti.

Pasirašo: nelaimingiausias ir menkiausias elgeta A. C. Bhaktivedanta Svamis, „Džaladutos" laivas, Sandraugos prieplauka, Bostonas, Masačiusetso valstija, JAV Rugsėjo 18 d., 1965 m.

 

Krišna iš karvės mėšliuko?

Šiuo metu aš svečiuojuosi labai nepaprastoje vietoje. Netoli Kelmės, vienkiemyje įsikūrusi vaišnavų šeima. Jie tokie šviesūs, kad akis akina. Kiekvieną rytą jie keliasi anksti, kartoja šventus vardus, rengia ir pavalgydina Dievybes.

Šeimos vyras - Vaikunthanatha prabhu yra šventa asmenybė, labai gerbiamas vaišnavų autoritetas Lietuvoje.

Jis patiria tokį džiaugsmą iš tarnystės Krišnai.. Nuo pat pirmų akimirkų, kuomet mane pasiėmė iš Kelmės Jis pasakojo koks Viešpats nuostabus ir kokia šiandien puiki šventė laukia, o mes turime pasistengti pradžiuginti Krišną. Vaikunthanatha toks džiaugsmingas, bet Jo pačio vienintėlis tikslas - suteikti džiaugsmo namuose apsireiškusioms Dievybėms.

Kiek procentų savo laiko mes aukojame kito džiaugsmui? Pavyzdžiui mylimasis savo mylimajai gali paruošti vakarienę, uždegti žvakes ir taip ją nustebinti. Bet kiek dažnai taip darome?

Aš žaviuosi Vaikunthanath prabhu meilės Krišnai intensyvumu. Jis šventės proga taip stengėsi patenkinti Krišną, kad nepaisydamas sunkios sveikatos nuo pačio ryto kepė Dievui skanius pietus.

 

Bet tuo viskas nesibaigė. Vaikunthanatha davė man užduotį: "Eik laukan, parsinešk karvės mėšliuko ir nulipdyk Krišną."

Išmatos energetiškai labai nešvarus dalykas. Prisilietus prie išmatų reikia išsimaudyti. Bet karvės mėšliukas - vienintėlės išmatos, kurios ne tik neteršia, bet energetiškai viską apvalo. Jei plaudami namus į vandenį šiek tiek įdėsite karvės mėšliuko - iš namų išsilakstys visi vaiduokliai.

Taigi, užduotis rimta. O tik tarnaudamas tokiems didiems bhaktams žmogus gali tobulėti, tad išėjau į laukus...

Parsinešęs paslaptingos masės ėmiausi lipdymo proceso.... Tikras stebuklas kaip Krišna apsireiškia pasinaudodamas mano rankomis. Misterija. 

Šiandien minėjome įvykį, apreikštą prieš 5000 metų. Jo metu Vrindavano gyventojai garbino Govardhano kalną. Indra dėl to labai supyko ir atsiuntė mirtį nešančias liūtis, bet Krišna kairės rankos mažuoju piršteliu pakėlė Govardhano kalną ir juo kaip skėčiu pasinaudojo visi kaimo žmonės...

Jaukioje šeimos amtosferoje prisimindami šį įvykį ir mėgindami suteikti džiaugsmo Krišnai bhaktai jautė Jo buvimą ir buvo palaimingi...

Negaliu atsigrožėti, kaip Vaikunthanatha su šeima nuo ryto iki vakaro su džiaugsmu tarnauja Krišnai... Jie tokie laimingi ir džiugūs..... Ši laimė taip retai kam pasiekiama ir pažįstama....

Išlydėjom mokytoją

Pirmadienį išlydėjom mokytoją...
Vijomės net iki pat oro uosto. Iki lėktuvo skrydžio dar buvo likę laiko, tad mokytojas viduryje oro uosto paskaitė Šrimad Bhagavatam paskaitą...

 

Iliuzijos apkerėta gyvoji butybė jaučia potraukį materialiai energijai ir jokio potraukio neturi dvasinei... Bet jeigu sėkmė ją aplanko ir ji gauna galimybę susiliesti su mahatma -  dvasios mokytoju  - tuomet pabunda potraukis Dievui.... Tuomet išgaruoja liūdesys, nušvinta sąmonė ir iš širdies kyla noras kartoti šventus vardus...

Harinama Oro uoste po mokytojo išlydėjimo...

Įgarsintas dar vienas skyrius

Įkėliau dar viena audio Knygos "Krišna- Aukščiausia Dievo Asmuo" skyrių
Ieškokite čia

Techniniai nesklandumai

Sveiki mieli draugai.
Nelabai pasidalinu nektaru, kurį dalina guru, nes sugedo galutinai mano nešiojamas kompiuteris...
Anksčiau ar vėliau viskas sugenda. Mūsų namas, daiktai, net ir pats kūnas. Neseniai suėjo man 27 metai ir jaučiu kaip po truputi kūnas transformuojasi iš pauglio į dėdę.
Bet smagu tai, kad nesvarbu kokios išorinės aplinkybės - mes visada galime būti su Krišna.