Šiandien ypatinga diena. Šiandien švenčiame A.C. Bhaktivedhanta Svamio Šrilos Prabhupados išėjimo dieną. Šrila Prabhupadą kūną paliko 1977 m. Tokiomis dienomis galima kaip niekad pajusti šventos asmenybės malonę ir pagalbą. Kuo daugiau pamatau nesuvokiamus bhakti horizontus, tuo labiau suprantu, kad nė per plauką nesuvokiu Šrilos Prabhupados šlovės...
Noriu pasidalinti 1965 m. Prabhupados parašytu dienoraščio įrašu. Šiuos žodžius Prabhupada užrašė tik atplaukęs į Ameriką (Jis jau buvo senyvo amžiaus, ir plaukdamas krovininiu laivu patyrė du infarktus):
Brangus
Viešpatie Krišna, Tu toks maloningas šiai niekam tikusiai sielai! Bet
nesuprantu, kodėl atvedei mane į šią šalį - dabar gali daryti su manimi ką
panorėjęs.
Matyt,
Tu turi kažkokį planą, antraip, kam būtum siuntęs mane į šį siaubingą kraštą?
Čia
dauguma žmonių užvaldyti materialių neišmanymo ir aistros gunų. Paskendę materialių jausmų
pasaulyje, jie manosi esą laimingi. Jiems patinka toks gyvenimas, todėl jie
abejingi transcendentinei Vasudevos [Krišnos] žiniai. Neįsivaizduoju, kaip jie
pajėgs suprasti šią žinią.
Bet
žinau, kad Tavo nepriežastine malone viskas tampa įmanoma, nes Tu esi
neprilygstamas mistikas.
Kaip
jie pajus atsidavimo tarnystės skonį? O Viešpatie, aš tik meldžiu Tavo malonės
- suteik man jėgų, kad galėčiau įtikinti juos Tavo žinios svarbumu.
Tavo
valia visos gyvosios būtybės užvaldytos iliuzinės energijos, ir jei tik Tu
panorėsi, Tavo valia jos galės išsivaduoti iš iliuzijos gniaužtų.
Prašau
Tavęs - išvaduok jas. Tik Tau panorėjus, jos įstengs suvokti Tavo žinią...
Kaip
aš joms padėsiu suvokti šią Krišnos sąmonės žinią? Aš nevykėlis, neišmanėlis -
puolęs žmogus. Palaimink mane. Tik tavo palaiminimas padės man juos įtikinti -
pats to padaryti nepajėgsiu.
Šiaip
ar taip, o Viešpatie, Tu atvedei mane čia, kad papasakočiau jiems apie Tave. Ir
dabar tik nuo Tavęs priklauso, ar man pavyks tai padaryti.
O
visų pasaulių dvasinis mokytojau! Aš tegaliu pakartoti Tavo žinią. Jei nori,
kad jie mane išgirstų, padėk man.
Tik
Tavo nepriežastine malone mano žodžiai taps tyri. Esu įsitikinęs, prasiskverbusi
į žmonių širdis, ši transcendentinė žinia užlies juos džiaugsmu, ir jie
išsivaduos iš kančių bei nelaimių.
O
Viešpatie, aš esu tarsi lėlė Tavo rankose. Ir jei jau atvedei mane čia šokti -
priversk mane, priversk mane šokti, Viešpatie, priversk mane šokti taip, kaip
Tu nori.
Aš
neturiu nei atsidavimo, nei žinių, tačiau aš turiu stiprų tikėjimą į šventą
Krišnos vardą.
Mokytojas
man davė Bhaktivedantos vardą, ir dabar, jei nori, gali padėti man jį
pateisinti.
Pasirašo:
nelaimingiausias ir menkiausias elgeta A. C. Bhaktivedanta Svamis,
„Džaladutos" laivas, Sandraugos prieplauka, Bostonas, Masačiusetso
valstija, JAV Rugsėjo 18 d., 1965 m.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą