šeštadienis, lapkričio 17, 2012

Prabhupada - Jūs mano gelbėtojas



Šiandien ypatinga diena. Šiandien švenčiame A.C. Bhaktivedhanta Svamio Šrilos Prabhupados išėjimo dieną. Šrila Prabhupadą kūną paliko 1977 m. Tokiomis dienomis galima kaip niekad pajusti šventos asmenybės malonę ir pagalbą. Kuo daugiau pamatau nesuvokiamus bhakti horizontus, tuo labiau suprantu, kad nė per plauką nesuvokiu Šrilos Prabhupados šlovės...
 
Noriu pasidalinti 1965 m. Prabhupados parašytu dienoraščio įrašu. Šiuos žodžius Prabhupada užrašė tik atplaukęs į Ameriką (Jis jau buvo senyvo amžiaus, ir plaukdamas krovininiu laivu patyrė du infarktus):
 
Brangus Viešpatie Krišna, Tu toks maloningas šiai niekam tikusiai sielai! Bet nesuprantu, kodėl atvedei mane į šią šalį - dabar gali daryti su manimi ką panorėjęs.

Matyt, Tu turi kažkokį planą, antraip, kam būtum siuntęs mane į šį siau­bingą kraštą?

Čia dauguma žmonių užvaldyti materialių neišmanymo ir aistros gunų. Paskendę materialių jausmų pasaulyje, jie manosi esą laimingi. Jiems patin­ka toks gyvenimas, todėl jie abejingi transcendentinei Vasudevos [Krišnos] žiniai. Neįsivaizduoju, kaip jie pajėgs suprasti šią žinią.
 
Bet žinau, kad Tavo nepriežastine malone viskas tampa įmanoma, nes Tu esi neprilygstamas mistikas.

Kaip jie pajus atsidavimo tarnystės skonį? O Viešpatie, aš tik meldžiu Tavo malonės - suteik man jėgų, kad galėčiau įtikinti juos Tavo žinios svarbumu.

Tavo valia visos gyvosios būtybės užvaldytos iliuzinės energijos, ir jei tik Tu panorėsi, Tavo valia jos galės išsivaduoti iš iliuzijos gniaužtų.

Prašau Tavęs - išvaduok jas. Tik Tau panorėjus, jos įstengs suvokti Tavo žinią...

Kaip aš joms padėsiu suvokti šią Krišnos sąmonės žinią? Aš nevykėlis, neišmanėlis - puolęs žmogus. Palaimink mane. Tik tavo palaiminimas padės man juos įtikinti - pats to padaryti nepajėgsiu.

Šiaip ar taip, o Viešpatie, Tu atvedei mane čia, kad papasakočiau jiems apie Tave. Ir dabar tik nuo Tavęs priklauso, ar man pavyks tai padaryti.

O visų pasaulių dvasinis mokytojau! Aš tegaliu pakartoti Tavo žinią. Jei nori, kad jie mane išgirstų, padėk man.

Tik Tavo nepriežastine malone mano žodžiai taps tyri. Esu įsitikinęs, pra­siskverbusi į žmonių širdis, ši transcendentinė žinia užlies juos džiaugsmu, ir jie išsivaduos iš kančių bei nelaimių.

O Viešpatie, aš esu tarsi lėlė Tavo rankose. Ir jei jau atvedei mane čia šokti - priversk mane, priversk mane šokti, Viešpatie, priversk mane šokti taip, kaip Tu nori.

Aš neturiu nei atsidavimo, nei žinių, tačiau aš turiu stiprų tikėjimą į šventą Krišnos vardą.

Mokytojas man davė Bhaktivedantos vardą, ir dabar, jei nori, gali padėti man jį pateisinti.

Pasirašo: nelaimingiausias ir menkiausias elgeta A. C. Bhaktivedanta Svamis, „Džaladutos" laivas, Sandraugos prieplauka, Bostonas, Masačiusetso valstija, JAV Rugsėjo 18 d., 1965 m.





 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą