Aš paprastai vienoje ausyje laikau ausines ir klausausi trancendentinių garsų, skambinu į duris ir šypsodamasis siūlau dvasines knygas. Nėra nieko nuostabiau kaip vaikščioti po niūrius bendrabučius, kurių koridoriai persisunkę specifiniu kvapu... Nuoširdūs vaikų žvilgsniai iš po tėvų kojų: "Mama, mama, paimk man knygą..."
Tiek daug sutinkame išprotėjusių ir apsėstų žmonių, tiek daug likimo pamirštų, tiek daug sergančių, tiek daug skubančių ir neturinčių laiko gyventi.. Jie dažniausiai neturi jokio supratimo, kokį didelį turtą įsigijo ir saugo savo knygų lentynose...
Kas mane supras? Nėra saldesnio skonio už tą, kuris patiriamas nešant žmonėms dvasinę žinią... Nėra nuostabesnio būdo praleisti gyvenimą. Kviečiu prisijungti ir Tave.
Šią savaitę išplatinome apie 560 knygų. Dar daug daugiau lankstinukų su mantra ir pašventintų smilkalų...
Aš toks dėkingas Krišnai už galimybę būti su tokiais nuostabiais bhaktais trancendentinėje komandoje... Tokios draugijos niekas neturi. Meldžiu, Krišna, meldžiu, leisk man amžinai būti tokioje bhaktų draugijoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą