Širdis yra palaiminga, kuomet yra drauge su Krišna. Krišna galima jausti tiesiog prisimenant Jo pavidalus, žaidimus, savybes, vardą...
Kartais brahmačariai būna suirzę, jei niekas nenori knygų, bet dvasinė praktika - tai menas išmokti nesiekti malonumo sau, o mėginti suteikti džiaugsmo Krišnai. Tada iškart ateina begalinė ramybė, palaima, saugumo ir bebaimiškumo jausmas - nepaisant išorinių aplinkybių.
Dvasinė praktika - tai menas išmokti pamiršti apie savo laimę - tai menas išmokti tiesiog rūpintis Krišnos laime. Kaip jį patenkinti, kaip patenkinti Guru?
Tiesiog žinant, kad Dievas džiaugiasi, jei aš einu nuo durų prie durų, džiaugiuosi ir aš. Tai puiki galimybė mokintis panirti į šią nuotaiką ir taip išgryninti savo širdį...
Vėl ir vėl kelti savo mintis į Dievą - tai yra tikras gyvenimas :) Koks Jis nuostabus, Tas Dievas ar ne taip? Jis toks žavus, vagių vagis, pavagiantis širdis. Sužavintis net Kupidoną. Taip patraukiantis ir priverčiantis bėgti net suplukus link Jo... Perlipti per save, paminti netikrą prestižą...
Bg 9.27
O Kunti
sūnau, kad ir ką tu darytum, valgytum, aukotum ar atiduotum, kokias askezes tu
atliktum — daryk tai kaip auką Man.
BG 9.31
Visada mąstyk apie Mane, tapk Mano bhakta, lenkis Man
ir garbink Mane. Visiškai pasinėręs į Mane, tu tikrai pas Mane ateisi.
Ilgai laukti nereikia, tiesiog dabar prisiminus Krišną, esame su Juo... Tik pamėgink pajausti Jo buvimą.. Pamėgink jį mylėti, pamėgink dėl Jo kažką padaryti...
O kodėl neužtenka Krišnai kad knygos apie jį būtų knygynuose? Juk jūs labai didelį darbą dirbate, į asmenines erdves žmonių einate, siūlydami religinę literatūrą, naudojatės prekeivių metodais kad Dievo žodį skleisti. Bet kokiu atveju tai patirtis, kad tik tikėjimas Dievu augtų ir stiprėtų :) Harė Krišna!
AtsakytiPanaikintiTodėl, kad žmogus tiek įsisukęs taip ir numirs nesusimąstęs giliau... Ir praras tokią vertybę - gyvenimą... Kai eini per žmones supranti, kad dažniausiai tai jiems vienintėlis susilietimas su dvasingumu
AtsakytiPanaikinti