Iš Evangelijos pagal Matą 3:4, visi žino kad Jonas Krikštytojas atsisakydavo
mėsos. ("Jis maitinosi skėriais (pupomis) ir lauko medumi". (Graikų
originale alyvų paplotėliai ir "enkris": skėriai/lauko medus).Ne mažiau kaip septyni iš dvylikos Jėzaus mokinių atsisakė mėsos (apie kitus likusius mes nežinome):
1. Petras, "...kuris maitinosi duona, alyvuogėmis ir žalumynais "...
(Hor.l5:cf, Klem. Hom.XII,6).
2. Jokūbas: Bažnyčios tėvas Eusebijus, cituodamas Evangelijas (apie 160 m. e. m.) rašė, kad "... Jokūbas, Viešpaties brolis, buvo šventas nuo gimimo. Jis negėrė vyno ir nevalgė mėsos...".
3. Tomas: pagal vieną ankstyvosios krikščionybės istorinį dokumentą:
"...dėvėjo ištisinį drabužį, dalijosi su kitais viskuo, ką pats turėjo, nevalgė mėsos ir negėrė vyno..." Džeimsas Vernonas Bartletas, M.A. "Apokrifinės evangelijos krikščionybės istorijoje dabartinio mokslo šviesoje".
4. Matas: ".. .gyveno sėklomis, riešutais, vaisiais ir daržovėmis, neliesdamas mėsos... (Klemensas iš Aleksandrijos/Klem. Mokytojas).
5. Motiėjus (pakeitęs Judą (Apaštalų darbai 1:21-26). Jo maistas, Bažnyčios Tėvo Klemenso Aleksandriečio liudijimu, buvo toks pat kaip ir Mato.
6. Andriejus ir 7. Judas: Andriejus (Petro brolis pagal tikėjimą ir giminystės ryšius) ir Judas iš Betsaido, abu jie buvo Jono krikštytojo pasekėjai ir todėl privalėjo laikytis ir krikštytojo asketiškos mitybos.
Paulius be kita ko rašo: "Negriauk Dievo darbų dėl maisto... "Mėsos ir vyno geriau atsisakykit" (Laiškas Romiečiams 14:20,21).
"...Kad ir kaip nevertintumėte Kristaus pavyzdžio, valgymu ir gėrimu pataikaudami savo geiduliams: aš manau, kad Tas, kuris "laimino" ne sočiuosius, bet alkanus ir trokštančius, kuris skelbė, kad jo darbai - tai jo Tėvo valios vykdymas, manau, kad susilaikymas jau buvo jo nusistovėjęs įprotis, ir tas mokė juos darbuotis už "mėsą", kuri veda į amžinybę, o savo kasdieninėse maldose prašyti ne mėsiško valgio, o duonos kasdieninės..." Quintus Septimius Tertullianus (155 m. e. m.). Šis Tertulijano pranešimas buvo patvirtintas Apaštališkojo Tėvo Papijaus (AD 60-125) raštų fragmentais.
Apaštalo Tomo darbai, kuriais plačiai naudojosi ankstyvosios krikščionybės sektos, Jėzaus mokinius vadina asketais: "Jie nuolat pasninkauja ir meldžiasi, bet kokiu oru nešioja vieną ir tą patį rūbą, neima nieko iš kitų, viską, ką turi, išdalija kitiems ir susilaiko nuo mėsos ir vyno".
"Mėsos valgymas" - nenatūralus ir tiek pat kenksmingas, kiek kenksmingas, stabmeldiškas velnių garbinimas su aukojimais ir kruvinomis "puotomis", kuriose dalyvaudamas žmogus bičiuliaujasi su nelabuoju..." - (2-jo amžiaus Klemento Homilijaus šventraštis Hom. XII).
Klemensas Prudencijus, pirmasis Krikščioniškų himnų kūrėjas, viename iš savo himnų kviečia tikėjimo brolius krikščionis..." nesitepti savo rankų ir širdžių nekaltu karvių ir avių krauju".
Kur kas geriau būti laimingam, negu įsileisti velnią, laimė kyla iš doros. Štai ir apaštalas Motiejus maitinosi sėklomis, riešutais, daržovėmis ir nevartojo mėsos... argi daržovės, šaknys, alyvuogės, žalumynai, pienas, sūris, vaisiai -argi visa valgių įvairovė nėra tas pats saikas'ir paprastumas?
— Bažnyčios Tėvas Klemensas Aleksandrietis
Mes, krikščionių lyderiai, susilaikome nuo gyvulių mėsos, norėdami sutramdyti savo kūną. Mėsos vartojimas maistui yra mūsų prigimčiai priešingas, demoniškas darbas.
Apie ankstyvuosius krikščionis: "... Jie apsieina be šlakelio kraujo, be prašmatniu gurmaniškų valgių, be apsunkusios galvos. Čia pas juos nėra siaubingo mėsos tvaiko, nesklinda nemalonūs kvapai iš virtuvės..."
- Šv. Chrizostomas (347-404 m. e. m.)
"... Kadangi Kristus yra alfa ir omega, Mesijas, kuris viską atkuria iš naujo, nebeleidžiama išsiskirti ar valgyti mėsą... ir aš taip pat jums sakau: jeigu trokštate tobulintis, vyno ir mėsos geriau atsisakyki!."
- šv. Jeronimas (340-420 m. e. m.), kuris davė pasauliui Vulgatą, lotynišką Biblijos vertimą, kuris naudojamas ir šiandien.
"Mėsos garai temdo dvasios šviesą... Vargu ar gali tapti dorybingas tas, kuris puotauja prie mėsos nukrauto stalo..." - Sv.Bazilijus (320-79 m. e. m.)
Dažnas pagonybės metraštininkas aprašo ankstyvuosius krikščionis nurodydamas, kad jie susilaiko nuo mėsos: Plinijus, Betanijos valdytojas (kur krikščionybės tiesas skelbė Petras), užsimena apie ankstyvuosius krikščionis laiške Romos Imperatoriui Trojanui, ir teigia juos esant "...siaubingai prietaringus, susilaikančius nuo mėsiško maisto...".
Filosofas Stoikas, Nerono mokytojas Seneka, (5m. pr. m. e. — 65 m. e. m.) rašo apie krikščionis "imperatorius įtariai vertinamas prietaringų svetimšalių kultas, reikalaujantis susilaikyti nuo mėsiško maisto...".
Juozapas Flavijus apie ankstyvuosius krikščionis rašo: "...Jie susirenka prieš saulėtekį ir, nepratardami nė žodžio apie kasdieninius dalykus, savotiškai meldžiasi... visi sėdasi ir valgo vienodos rūšies bekraujį maistą...".
