Noriu pasidalinti brangiausiais turtais iš vedų išminties lobyno - Šrimad Bhagavatam šventraščio ir Šrilos Prabhupados komentaro:
8-12 TEKSTAS
annādyādeḥ
saḿvibhāgo
Kiekvienas
žmogus privalo: būti teisingu, gailestingu, asketišku (pasninkauti tam tikromis
mėnesio dienomis), apiplauti kūną du kartus per dieną, išsiugdyti pakantumą,
sugebėti atskirti gėrį nuo blogio, pažaboti protą, sutramdyti jusles,
atsisakyti prievartos, saugoti skaistybę, dalinti labdarą, skaityti
šventraščius, būti paprastu ir patenkintu, tarnauti šventoms asmenybėms, pamažu
atsisakyti beprasmiškų užsiėmimų, suvokti nebūtinų žmonijos veiksmų bergždumą,
išlikti tyliu, rimtu ir vengti tuščių pokalbių, tyrinėti savo prigimtį („kas aš
– siela ar kūnas?“), dalinti maistą visiems (ir žmonėms, ir gyvūnams),
kiekvieną sielą (ypač esančią žmogaus kūne) laikyti Aukščiausio Viešpaties
dalimi, klausytis apie Aukščiausio Dievo Asmens (šventųjų globėjo) žygius ir mokymą,
šlovinti Jo žygius ir nurodymus, visada juos atminti, stengtis pasitarnauti
Viešpačiui, garbinti Viešpatį, lenktis Jam, tapti Jo tarnu, tapti Viešpaties
draugu ir visiškai Jam pasišvęsti. O karaliau Yudhiṣṭhira,
kiekvienam, gimusiam žmogumi, būtina įgyti šias trisdešimt dorybių. Vien to
pakanka, kad Aukščiausias Dievo Asmuo būtų patenkintas.
Komentaras: Pasak šventojo Nārados, kad
žmonės skirtųsi nuo gyvūnų, juos
būtina lavinti taip, jog visi išsiugdytų šias trisdešimt dorybių. Šiais laikais
visame pasaulyje propaguojama pasaulietinės valstybės idėja – valstybę turi
dominti tik materiali veikla. Tačiau jeigu valstybės piliečiai neįgis šiame
posme išvardintų palankių savybių, apie kokią laimę galima kalbėti? Pavyzdžiui,
jeigu dauguma gyventojų nesakys tiesos, ar bus tokia šalis laiminga? Vadinasi, kiekvieną žmogų, nesvarbu, induistą, musulmoną,
krikščionį, budistą ar bet kurios kitos sektantiškos religijos pasekėją, būtina
mokyti ištikimybės tiesai. Žmones taip pat reikia mokyti gailestingumo, be to
visi privalo pasninkauti tam tikromis mėnesio dienomis. Kiekvienam derėtų
rūpintis kūno švara: du kartus per dieną išsimaudyti ir valyti dantis, o
vidinei – proto – švarai palaikyti būtina prisiminti šventą Viešpaties vardą. Vieni
išpažįsta induizmą, kiti islamą ar krikščionybę, bet Viešpats yra vienas. Todėl
kiekvienas turi giedoti šventą Viešpaties vardą, kad ir kaip šis skambėtų
įvairiomis pasaulio kalbomis. Be to, visus vyrus reikia išmokyti tausoti savo
sėklą – be reikalo jos nešvaistyti. Tai itin svarbu visai žmonijai. Tas, kuris
neeikvoja savo sėklos tuščiai, tampa veiklus ir įgyja puikią atmintį,
nepalaužiamą ryžtą bei milžinišką gyvybinę energiją. Kiekvieną reikia mokyti būti
paprastu tiek mintyse, tiek jausmuose, o taip pat justi pasitenkinimą kūnu bei
protu. Tokios ypatybės būtinos kiekvienam, kuris gimė žmogumi. Nesvarbu,
kokioje valstybėje jis gyvena – pasaulietinėje ar bažnytinėje. Jeigu žmonės
neišsiugdys šių trisdešimties dorybių, taika neįmanoma. Galiausiai
rekomenduojama:
Kiekvienas turi tapti bhaktu,
nes su meile ir atsidavimu tarnaujant Viešpačiui savaime įgyjamos visos kitos
dorybės.
„Tame, kuris visiškai pasišventė tarnystei Kṛṣṇai,
pamažu atsiskleidžia visos gerosios Kṛṣṇos ir pusdievių savybės. O tas, kuris
neatsidavė Aukščiausiam Dievo Asmeniui, neturi jokių vertingų ypatybių, nes
paklusdamas savo proto užgaidoms įsipainiojo į materialią egzistenciją ir
vergauja išorinei Viešpaties energijai.“ (Bhāg.5.18.12) Kṛṣṇos
sąmonės judėjimas skirtas visiems. Žmonija turėtų įvertinti jį itin rimtai ir
vadovautis jo skelbiamais principais – tuomet pasaulyje įsivyraus taika.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą