Mokytojas ir mokinys - būk pasiruošęs bet kam

Vakar tarnaudamas Dievybėms prisiminiau savo viešnagę pas mokytoją ir pajutau keistą nostalgiją bei norą sugrįžti. Po festivalio vis dar turėjau skolų su miego dievu, tad po pietų mėginau jas atiduoti. Mane pažadino Guru Matadži skambutis:
"Miegi? Guru nori, kad tu poryt ryte skristum į Ameriką. Mūsų šventyklą apgadino žaibas ir gaisras, reikia tavo pagalbos dviems mėnesiams. Atsiųsk paso duomenis."

Sušaukėm Goloka party festivalio (www.golokaparty.lt) organizatorių susirinkimą, pakoregavom strategiją, kad renginys vyktų sklandžiai... Krišna iš karto parūpino padėjėjų Kauno šventyklos priežiūrai, nes net 6 vienuoliai yra išvykę. Per visus šešis metus, kol gyvenu čia, buvo daug kritinių situacijų, bet kiekvieną kartą Krišna atsiųsdavo kažką pagalbon.

Bet naktį gavau dar vieną skambutį - viskas gerai, draudimo kompanija viskuo pasirūpins, skrydis atšaukiamas.

Nesvarbu, ar žmogus yra vienuolis, ar ne, bet jei jis eina dvasiniu keliu, jis turi būti pasiruošęs viską paaukoti vykdant mokytojo nurodymus. Tai, žinoma, nėra pasiekiama per dieną, bet šiam tikslui pasiekti mes turime visą gyvenimą. Jei žmogus gyvena tokioje tyroje nuotaikoje, kiekvieną savo veiksmą atlikdamas Dievo džiaugsmui, nepaisydamas jokių kūniškų ar proto problemų, jis kiekvieną sekundę asmeniškai jaus šalia esantį Krišną, amžiną savo prigimtį ir begalinę palaimą.

O smagiausia, kad pats kelias šio tikslo link toks saldus ir teikiantis entuziazmą, kad kartą paragavęs negali sustoti. :)