Negaliu nepasidalinti

Sveiki, mieli draugai. Nuo ryto iki vakaro esu užimtas, bet mėginu rasti akimirką bent truputėlį pasidalinti nektaru, kurį gaunu. Noriu pašlovinti mokytojo ir jo žmonos (irgi mano mokytojos) nuostabias savybes.

Jų Dievybės - Šri Šri Radha Damodar

Kasdien naujos girliandos, nauji rūbeliai ir skaniausi valgiai aukojami šioms Dievybėms

Sankaršan das Adhikari ir Višnupria devi dasi

Jei kažkas iš mano skaitytojų dar nepažįsta jų asmeniškai, tai trumpai pristatysiu - jie nėra mums įprasti vyras ir žmona. Labiau tiktų sakyti "dvasiniai partneriai", padedantys vienas kitam ir visiems aplinkiniams judėti šviesaus rytojaus link. Aš gyvenime dar nemačiau nė vienos poros, kuri turėtų tokius tarpusavio meilės santykius. Tai - gyvas įrodymas, kad tai įmanoma.


Šiuo metu mokytojas ir jo žmona turi nemažai veiklos: intensyvios kelionės, kurioms dabar reikia ruoštis (pirkti bilietus ir t. t.) - per metus jie pasaulį apskrenda du kartus, dvi akių operacijos ir pasiruošimas joms, trys artėjantys festivaliai, kuriuos organizuoja, be to, ką tik sudegė jų namas (po žaibo atakos), tad reikia ieškoti laikino būsto (festivaliams ir sekmadieninėms programoms, kurios vyksta ir jiems išvykus), taigi dar prisideda ir persikraustymo darbai, senojo namo atstatymo rūpesčiai bei daug kitų smulkmenų. 

Tačiau nepaisydami šių ekstremalių situacijų jie ir toliau atlieka savo dvasinę praktiką - nuo 2 iki 8 val. ryto, taip pat pietums gamina visą fystą Dievybėms ir dar spėja sudalyvauti švietimo programose.

Bhagavad Gita 14.26

Kas visiškai atsideda pasiaukojimo tarnybai nesutrikdamas jo­kiomis aplinkybėmis, tas išsyk iškyla aukščiau materialios gam­tos gunų ir pasiekia Brahmano lygmenį.

Vedose aprašytos paslaptys ir lieka paslaptimis, kol mes nepradedame tikros dvasinės praktikos. 

Kol jos nepradedame, tol esame pasmerkti vergauti savo juslėms, protui, intelektui ir netikram ego. Nuo ryto iki vakaro dirbame šiems šeimininkams, kurie yra žiaurūs, nes atsilygina tik ligomis, senatve ir mirtimi bei kitu gimimu. Patyrusi siela, kuri nebenori tarnauti tokiems nesąžiningiems darbaviams, pradeda eiti dvasinio išsilaisvinimo keliu. Šis kelias iš tiesų prasideda tada, kai siela priima pamokymus iš mokytojų ir mokinių sekai priklausančio mokytojo ir, nepaisydama jokių aplinkybių, seka jais.

Jei žmogaus ketinimai tikrai rimti, jis iš dvasinio mokytojo gaus jėgų atlikti bet kokį jo nurodymą. Kai žmogus, vadovaujamas dvasinio mokytojo, ima vykdyti vedų pamokymus užuot tarnavęs proto diktatui, tuomet po truputėlį jam atsiskleidžia dvasinės paslaptys. Toks jogas ima patirti Krišną, nes po truputėlį Jis pats save atskleidžia...