Pareigos auka

Druidas atlieka auką

Sveiki, draugai :)

Būdamas su mokytoju daug naujų realizacijų gaunu ir senų pagilinu. Gaila, nelabai randu laiko pasidalinti. Bet pamėginsiu prabėgom.

Kiekviena gyva būtybė turi savo misiją. Savo paskirtį pasaulyje. Kaip ir kiekviena ląstelė mūsų kūne turi tam tikrą funkciją. Jai nieko kito nereikia daryti, tik atlikti savo funkciją, tuomet ji klestės. Ji turės viską, ko jai reikia.

Gėlės funkcija yra sukrauti gražius žiedus. Skruzdėlės - rinkti trupinėlius. Bitės - daryti medų.
Taip ir kiekvienas mes turime tam tikrą pareigą šiai visatai.

Vienas svarbus dalykas - ne visada lengva tą pareigą atlikti. Pagal gamtos įstatymus mes turime nemažai dirbti. Ir ne bet ką, bet tai, kas iš tiesų yra mums skirta. Vedose tai vadinama pareigomis pagal varną ir ašramą. Žmonės turi skirtingas prigimtis ir yra skirtinguose gyvenimo etapuose. Nuo  to priklauso, kokia šiuo metu yra konkreti mūsų pareiga. Kasdien atlikti šią pareigą ne visada bus lengva. Bet pareiginga veikla apvalo mus, mes taip progresuojame. Jei atliekame ne savo pareigą arba jos išvis neatliekame - mes palaipsniui degraduojame į gyvūnų formą, kurioje gamtos dėsniai automatiškai privers veikti taip, kaip reikia.

Senovinis jagijos metodas, atliekamas panaudojant šventąją ugnį

Svarbiausia mūsų pareigos dalis - auka. Mūsų darbo rezultatai turi būti grąžinami absoliučiai tiesai - Krišnai (Dievui). Iš Jo viskas ateina. Mes tai paimame, naudojame pagal funkciją, gauname tam tikrus rezultatus, o tada su meile turime juos pasiūlyti Tam, iš Kurio viskas atėjo. Jei šis ciklas atliekamas iki galo, mūsų gyvenimas turi prasmę ir mes patys visapusiškai klestime.

Mokyti žmones atlikti šią auką - tai pagrindinė dvasininkų pareiga. Tada visas jų gyvenimas tampa jagija - į tobulumą vedančiu keliu.

Aukojimo metodų yra įvairių, ir tikras žiniuonis pagal tam tikrą laiką, vietą bei aplinkybes gali žmonėms pritaikyti konkretų būdą. Yra daug būdų aukoti, kaip ir daug būdų yra siųsti siuntinį. Bet jei mes ant siuntinio užrašysime bet kokį adresą ir išmesime jį į krūmus, siuntinys tikslo nepasieks. Taip ir jagijos proceso pats neišgalvosi, reikia specialistų.

Jei jagija neatliekama, visas mūsų darbas neturi jokios išliekamosios vertės - laikas viską nusineš. Bet jei jagija tinkamai atliekama, tuomet visi mūsų gyvenimo darbeliai, net grindų plovimas, maisto gaminimas, automobilio taisymas - viskas, tampa dvasine praktika, kuri valo mūsų širdį ir padeda kaupti dvasinius turtus.

Todėl dvasininkai turi laibai svarbią pareigą - išmokyti žmones šio proceso.

Išvada - norėdamas patirti pilną harmoniją, žmogus turi ne tik žinoti savo prigimtines pareigas. Jis turi jas atlikti, o svarbiausia - atėjusius rezultatus paaukoti Dievui (ne atiduoti labdadai, bet sudvasinti specialiu procesu). Tuomet jo gyvenimas tampa prasmingas. To rezultatas - visos jo svajonės yra patenkinamos, be to, jis tobulėja dvasiškai. Tai - tobulo gyvenimo formulė.