Sveiki, draugai. Mano vargšas dienoraštis džiūva be mano dėmesio. Kita vertus, ką gali žinoti - gal kaip tik džiaugiasi. :) Ne veltui sakoma - popierius bet kokią rašliavą iškęs. :)Dievulis linksmą pokštą man parūpino. Kai jau susitupėjau (deja, ir surambėjau) savo rutinoje - pokštelėjo man krūvą atsakomybės nešančias pareigas - prezidento tarnystę. Na, bent jau skamba rimtai - galima prieš kokį neišmanėlį pasipuikuoti. Bet pirma pamoka, kurią išmokau - aukštos pareigos atneša daug netikrų draugų ir tikrų priešų. :)
Šiaip ar taip šiandien atlikdamas rytinę tarnystę visa širdimi pajutau Krišnos ranką - Jis suklostė man idealias sąlygas super sparčiam progresui. Nors turiu lakstyti tabaluojančiu liežuviu, bet matau tame gilią prasmę.
Belieka tvirtai įsikibti į Jo malonę ir skristi aukštyn. :)
